Kadaise ta rausva dešra į krepšelį keliaudavo automatiškai. Kas savaitę. Be klausimų.
Paskui vieną kartą perskaičiau sudėtį ant etiketės. Ir nustojau pirkti.
Dabar „Daktarišką” gaminu pats — iš vištienos, česnako ir sultinio. Be konservantų, be nitritų, be nesuprantamų raidžių su skaičiais.
„Čia tikrai naminė?” — nustebo svečias, atsikandęs plonos riekelės. Tikrai. Ir paprasčiau, nei atrodo — visą darbą už tave padaro šaldytuvas per naktį.
Ko prireiks
- 600 g vištienos (filė arba šlaunelių be kaulų)
- 1 morka
- 1 svogūnas
- 2 lauro lapai
- keli juodųjų pipirų žirneliai
- 20 g želatinos (apie 2 valgomieji šaukštai)
- 150 ml šilto sultinio želatinai mirkyti
- 3–4 česnako skiltelės
- 1 arbatinis šaukštelis saldžiosios paprikos
- 2–3 valgomieji šaukštai burokėlių sulčių (natūraliai spalvai)
- druskos ir maltų pipirų pagal skonį
Visi produktai — iš artimiausios parduotuvės, jokių specialių priedų ar priemonių nereikia.
Kaip pasigaminti
- Vištieną sudėk į puodą su morka, svogūnu, lauro lapais ir pipirais. Užpilk vandeniu ir virk, kol mėsa suminkštės.
- Išvirusią vištieną išimk ir kruopščiai suplėšyk, pašalindamas kremzles, odą ir riebalų perteklių. Sultinio nepilk lauk — jis dar reikės.
- Suplėšytą mėsą pagardink druska ir pipirais. Česnaką atskirai sutarkuok arba išspausk.
- Želatiną suberk į 150 ml šilto (ne verdančio) sultinio ir palik pastovėti, kol išbrinks.
- Burokėlį sutarkuok ir per marlę išspausk kelis šaukštus sulčių — jos suteiks tą pažįstamą rausvą atspalvį be jokių dažų.
- Sumaišyk mėsą, išbrinkusią želatiną, česnaką, papriką ir burokėlių sultis. Nori tikros „daktariškos” tekstūros — sutrink viską trintuvu iki vientisos masės. Nori sodresnės — palik dalį mėsos gabalėliais.
- Nupjauk švaraus plastikinio butelio viršų ir naudok jį kaip formą. Arba imk paprastą pailgą formelę, iškloję maistine plėvele.
- Supilk masę, sandariai uždenk ir palik šaldytuve per naktį.
- Ryte butelį atsargiai nupjauk arba nuimk plėvelę — dešra iškris tvarkinga ir puikiai pjaustoma.
Kodėl namuose išeina ne blogiau
Paslaptis paprasta: čia viską, ką dedi, matai savo akimis. Vištiena — mėsa, o ne „mėsos masė”. Spalva — iš burokėlio, o ne iš dažiklio. Rišiklis — želatina, o ne fosfatai.
Skonis švelnus, tekstūra tvirta ir gerai pjaustoma. O svarbiausia — tiksliai žinai, ką valgai ir ką duodi vaikams.
Kaina irgi maloniai stebina. Iš vienos vištienos krūtinėlės gauni sočią dešrą, kuri parduotuvėje kainuotų kelis kartus daugiau — ir dar su ilgu priedų sąrašu.
Keli niuansai
Sultinys turi būti sodrus — nuo jo priklauso visas skonis. Todėl vištieną verk ne skubotai, o lėtai, kad sultinys spėtų prisisotinti.
Želatinos kiekio nemažink: būtent ji laiko dešrą tvirtą ir pjaustomą. Per mažai — masė iširs, per daug — taps guminė. Du šaukštai 600 g mėsos yra saugi proporcija.
Nori paįvairinti — įsuk į masę žiupsnį muskato riešuto arba kelis gabalėlius virtos morkos, kad atsirastų spalvingų taškelių pjūvyje.
Kiek laikosi ir kaip patiekti
Naminė dešra šaldytuve išsilaiko 3–4 dienas, todėl geriau gaminti nedidelį kiekį ir valgyti šviežią.
Skaniausia ji plonai supjaustyta — sumuštinyje su sviestu ir šviežiu agurku, salotose arba tiesiog su duona prie pusryčių kavos. Puikiai tinka ir į vaiko priešpiečių dėžutę, kai nori būti tikras dėl sudėties.
Parduotuvėje jos jau seniai nebeieškau.
