Draugė Jolanta kovodavo su blogu burnos kvapu jau dvejus metus. Dantistas sakė – viskas gerai. Burnos skalavimo skysčiai, mėtinės pastilės – niekas nepadėjo.

Kai pagaliau nuėjo pas gastroenterologą Algirdą, jis uždavė netikėtą klausimą:

„Ar kada nors tikrinotės kepenis?”

Jolanta nustebo. Kokia čia sąsaja? Bet gydytojas paaiškino – ir viskas tapo aišku.

Kodėl kepenys veikia kvapą

Algirdas paaiškino paprastai:

„Kepenys – tai organizmo filtras. Jos išvalo toksiškus junginius iš kraujo. Kai kepenys neveikia gerai – tie junginiai kaupiasi.”

Tarp tų junginių – amoniakas, sieros turinčios medžiagos, merkaptanai. Kai jų per daug kraujyje – jie išsiskiria per plaučius.

„Ir tada žmogus kvėpuoja jais laukan. Burnos kvapas – tarsi supuvusių kiaušinių arba pelėsių.”

Tai vadinama „kepeniniu fetoru” – būdingas kvapas, kai kepenys nebesusitvarko su savo darbu.

Ne viskas burnos kvapas yra dantys

Jolanta visą laiką galvojo – problema burnoje. Bet Algirdas paaiškino:

„Jei dantistas sako, kad viskas gerai, o kvapas lieka – reikia ieškoti kitur.”

Kepenys – viena galimybė. Bet gali būti ir skrandis, ir inkstai, ir net cukrinio diabeto požymis.

„Blogas burnos kvapas – tai organizmo signalas. Kartais signalas apie rimtą problemą.”

Jolanta padarė kepenų tyrimus. Ir rado – kepenų fermentai padidėję. Ne kritiškai, bet pakankamai, kad sukeltų tą kvapą.

Kiti požymiai, į kuriuos atkreipti dėmesį

Algirdas išvardijo, kada tikrai verta tikrinti kepenis:

„Jei kartu su blogu burnos kvapu yra nuovargis, gelta (pageltę akių baltymai), pilvo patinimas – tai rimti ženklai.”

Taip pat – jei dantenos kraujuoja be priežasties, jei skauda dešinėje po šonkauliais, jei oda niežti.

„Ir jei burnos kvapas nereaguoja į jokią higieną – nei valymą, nei skalavimą – tai signalas, kad problema ne burnoje.”

Ką daryti

Jolanta paklausė, kaip gydyti.

„Pirmiausia – nustatyti priežastį. Kepenų fermentai, bilirubinas, ultragarsas. Tada – gydymas pagal diagnozę.”

Algirdas pridūrė, kad daugeliu atvejų kepenų funkcija atsistato, jei laiku pastebima.

„Mažiau alkoholio, sveikesnė mityba, daugiau judėjimo. Kepenys – atkaklus organas. Jos gali atsigauti.”

Jolanta pakeitė mitybą, atsisakė alkoholio, po trijų mėnesių tyrimai pagerėjo. Ir burnos kvapas – sumažėjo.

Dabar ji žino

Jolanta man papasakojo šią istoriją kaip įspėjimą:

„Dvejus metus galvojau, kad problema burnoje. O ji buvo visai kitur.”

Dabar, kai kas nors skundžiasi nuolatiniu blogu burnos kvapu, ji visada klausia: „O kepenis tikrinaisi?”

Gydytojas Algirdas buvo teisus: kartais organizmas kalba per kvapą. Ir verta jo klausytis.