Penki buteliai. Taromatas už juos duotų… keturiasdešimt centų. Arba — vienas vakaras, kelios pjūvio linijos ir sodo dekoracija, kuri suksis visą vasarą.
Pasirinkimas — jūsų.
Ko reikės
Prieš pradedant — suruošti medžiagas. Reikia: vienos plastikinės druskos barstytuvės su dangteliu (kuo didesnė, tuo geriau), keturių mažų plastikinių butelių (0,33–0,5 l), markerio, žirklių arba universalaus peiliuko, grąžto arba karštos adatos angoms deginti, ilgo vinies (8–10 cm) ir veržlės, kuri tilptų ant vinies stiebo. Papildomai — lazda arba senas kotis, ant kurio bus pritvirtintas malūnėlis.
Buteliai turi būti švarūs ir be etikečių. Jei etiketė nelenda — užpilti karštu vandeniu ir palaukti minutę.
Kaip išpjauti menteles
Kiekvienas iš keturių butelių taps viena mente. Butelis dedamas horizontaliai. Markeriu pažymimos dvi lygiagrečios įstrižos linijos — pradedama nuo vienos pusės kaklelio link kito šono dugno kampo. Tarp linijų turi likti maždaug 3–4 cm juosta.
Žirklėmis arba peiliuku atsargiai išpjaunama ši juosta — taip gaunasi viena lenktų kraštų mentelė. Keturi buteliai — keturios mentės.
„Kryptis svarbi labiau nei dydis”, — sako patyrę sodų entuziastai. — „Jei visos mentės pasuktos ta pačia kryptimi, malūnėlis suksis kaip gyvas. Jei ne — tiesiog virpės vietoje.”
Kad mentės būtų vienodos — pirmą išpjautą naudoti kaip šabloną ir pagal ją pažymėti likusias.
Surinkimas: dangtelis ir velenas
Druskos barstytuvės dangtelis — malūnėlio centras. Jis padalijamas į keturias lygias dalis (pažymėti markeriu). Kiekvienoje dalyje grąžtu arba įkaitinta adata padaroma anga — šiek tiek mažesnė nei butelio kaklelio skersmuo, kad kaklelis įsitaisytų tvirtai.
Kiekvienas butelio kaklelis įspraudžiamas į angą ir priveržiamas dangteliu — mentės laikosi be jokių klijų.
„Veržlė čia ne tik tvirtinimui”, — aiškina vienas rankdarbių mėgėjas. — „Ji veikia kaip guolis tarp dangtelio ir korpuso. Be jos mentės suksis su trinties — ir po savaitės sustos.”
Vinis įkišamas per dangtelio centrą ir per korpuso dugną — tai pagrindinė ašis. Ant vinies stiebo užmaunama veržlė, kuri laiko dangtelį ir leidžia jam suktis laisvai. Priveržti tik tiek, kad konstrukcija nejudėtų į šonus, bet ne iki galo — kitaip sukimosi nebus.
Kur ir kaip pastatyti
Malūnėlis tvirtinamas ant lazdos arba seno koto — vinis įbedama į viršutinį galą. Lazda įsmeigiama žemėje bent 20–25 cm — tiek, kad atlaiktų stipresnį vėją ir nepalūžtų pirmo lietaus metu.
„Klaida, kurią daro dauguma — stato per daug prie užtvaro”, — pridūrė tas pats rankdarbių mėgėjas. — „Reikia atviro oro. Tik tada pajusi tikrą, tolygų sukimąsi.”
Geriausios vietos: daržo kraštai, gėlynų kampai, takelių atšakos. Vengti: tvorų papėdės, medžių paunksmės, uždarų kampų.
Paprastas daiktas, keičiantis sodą
Sodas nereikalauja brangių dekoracijų. Dažnai pakanka vieno judančio elemento — ir žvilgsnis vėl ir vėl grįžta į tą patį kampą.
Taromatas šiems buteliams būtų davęs keturiasdešimt centų. Sodo malūnėlis — visą vasarą.
