Kai pradėjau vis dažniau pamiršti dalykus – raktus, vardus, ką norėjau pasakyti – nusprendžiau apsilankyti pas neurologą. Tikėjausi, kad pasakys apie vitaminus ar smegenų pratimus.
Bet daktaras Mindaugas uždavė netikėtą klausimą:
„Kiek valandų per dieną sėdite?”
Suskaičiavau: darbe – aštuonias, namie prie televizoriaus – dar dvi tris. Gal vienuolika valandų?
Jis linktelėjo: „Štai ir pagrindinė problema.”
Sėdėjimas – atmintis žudikas
Mindaugas paaiškino, ką mato savo praktikoje:
„Pacientai, kurių atmintis nyksta greičiausiai, beveik visi turi vieną bendrą bruožą – sėdimą gyvenimo būdą.”
Tai ne sutapimas. Tyrimai rodo aiškų ryšį.
„Kai sėdi daug valandų, smegenys gauna mažiau kraujo. Mažiau deguonies, mažiau maistinių medžiagų. Hipokampas – atminties centras – pradeda nykti.”
Be to, sėdėjimas mažina BDNF – baltymo, kuris padeda smegenims kurti naujus ryšius ir atsitaisyti.
Trys požymiai, kad tai vyksta tau
Mindaugas išvardijo ženklus:
„Pirma – sunku susikaupti. Pradedi skaityti ir po minutės mintys nuklysta.”
Antra – užmiršti neseniai išgirstus dalykus. Kažkas pasakė vardą, ir po penkių minučių jo nebeprisimeni.
„Trečia – sulėtėja mąstymas. Užduotys, kurios anksčiau buvo lengvos, dabar reikalauja daugiau pastangų.”
Jei visa tai pažįstama – tai gali būti sėdėjimo pasekmė.
Ar galima atkurti
Paklausiau, ar tai negrįžtama. Mindaugas nuramino:
„Smegenys turi plastikumo. Jei pradedi judėti – jos gali atsitaisyti.”
Tyrimai rodo, kad reguliarus aerobinis judėjimas – vaikščiojimas, plaukimas, dviračiai – skatina naujų neuronų augimą hipokampe.
„Per dvylika savaičių galima pamatyti matomus pokyčius smegenų struktūroje.”
Bet svarbu pradėti kuo anksčiau. Kuo ilgiau delsi – tuo sunkiau atkurti.
Kiek reikia judėti
Mindaugas davė konkrečius skaičius:
„Šimtas penkiasdešimt minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo. Tai maždaug pusvalandis penkias dienas.”
Nebūtina bėgti maratonus. Pakanka greito ėjimo, plaukimo, dviračio.
„Svarbu reguliarumas. Geriau po dvidešimt minučių kasdien nei dvi valandos kartą per savaitę.”
Jis pridūrė: jei dirbi sėdimą darbą – kas valandą atsistok ir pajudėk bent penkias minutes.
Mano pokytis
Po vizito pas Mindaugą nusprendžiau keistis. Pradėjau nuo paprasto – pusvalandžio pasivaikščiojimo kasdien.
Pirmas mėnuo – nieko ypatingo. Bet po dviejų mėnesių pastebėjau: lengviau susikaupiu. Rečiau pamirštu dalykus.
Po pusės metų – skirtumas akivaizdus. Kolegos klausia, kodėl atrodau žvalesnė.
„Nes nebesėdžiu vienuolika valandų per dieną,” – atsakau.
Mindaugas buvo teisus: kartais paprasčiausias dalykas – judėjimas – gali išgelbėti tai, kas svarbiausia. Mūsų atmintį.
