Visada ploviau vaisius prieš valgydama. Maniau – nuploviau chemikalus, viskas gerai. Kol perskaičiau britų tyrėjų ataskaitą ir supratau: plovimas beveik nieko nekeičia.
Problema ne vienas pesticidas. Problema – jų mišinys. Viename vynuogių kekėje tyrėjai rado šešiolika skirtingų cheminių junginių. Šešiolika. Ir niekas nežino, kaip jie veikia kartu.
Kodėl saugos normos neapsaugo
Kiekvienas pesticidas turi leistiną ribą. Jei neviršija – oficialiai saugu. Bet ši sistema turi skylę: ji tikrina kiekvieną chemikalą atskirai.
Realybėje mes valgome ne vieną pesticidą, o jų kokteilį. Tyrėjai tai vadina „sinerginiu efektu” – kai du saugūs junginiai kartu tampa pavojingi. Šis efektas beveik netirtas.
Britų mokslininkai iš PAN UK ištyrė parduotuvių vaisius ir rado baisų vaizdą: devyniasdešimt procentų vynuogių turėjo kelių pesticidų likučius. Ne vieno ar dviejų – kelių ar keliolikos.
Oficialiai kiekvienas jų „saugus”. Realybėje – niekas nežino, ką jie daro mūsų organizme kartu.
Dvylika produktų, kuriuose rasta daugiausiai
Tyrėjai sudarė sąrašą pagal užterštumo lygį. Rezultatai privertė pergalvoti pirkinių krepšį.
Vynuogės – absoliutūs lyderiai. Viename mėginyje rasta šešiolika pesticidų, devyniasdešimt procentų visų tirtų vynuogių turėjo likučius.
Greipfrutai – devyniasdešimt devyni procentai užteršti, kai kuriuose – iki dešimties skirtingų junginių.
Žaliosios citrinos – septyniasdešimt devyni procentai su likučiais.
Bananai – šešiasdešimt septyni procentai.
Saldžiosios paprikos – beveik pusė užterštos.
Toliau eina čili pipirai, melionai, brokoliai, pupelės, grybai ir baklažanai. Visi su problemomis.
Kodėl plovimas nepadeda
Čia prasidėjo mano nusivylimas. Maniau – gerai nuplausiu, nusilupsiu, bus saugu.
Pasirodo, dalis pesticidų yra „sisteminiai”. Jie nepurškiami ant paviršiaus – jie sugeriami į augalo audinius augimo metu. Įsigeria į minkštimą, į sultis. Jų neišplausi, nenusilupsiu.
Džiovintose uogose iš Turkijos tyrėjai rado PFAS – vadinamuosius „amžinus chemikalus”. Jie nesuyra nei plaunant, nei verdant, nei per šimtą metų gamtoje.
Plovimas padeda tik nuo paviršinių likučių. O rimčiausios problemos slypi viduje.
Kodėl importuoti vaisiai blogesni
Vynuogės iš Pietų Amerikos, citrusiniai iš Afrikos, uogos iš Turkijos – visi jie auginami pagal savo šalių taisykles. O tos taisyklės dažnai švelnesnės nei Europoje.
Pesticidai, uždrausti Europos Sąjungoje, legaliai naudojami kitur. Ir tie vaisiai atvažiuoja į mūsų parduotuves.
Importuotojams rūpi kaina ir išvaizda. Ilga kelionė reikalauja daugiau konservantų. Rezultatas – kokteiliai, kokių nerastum vietiniuose ūkiuose.
Penki pakeitimai mano virtuvėje
Nepasidariau fanatiška. Bet kai ką pakeičiau.
Pirma: importuotas vynuoges pakeičiau vietinėmis uogomis. Mėlynės, avietes, braškės iš Lietuvos – mažiau chemijos, trumpesnis kelias.
Antra: citrusinius perku ekologiškus arba bent jau europinius. Marokas, Egiptas – ne mano krepšyje.
Trečia: paprikas ir čili renkuosi ekologiškas. Jos brangesnės, bet valgome nedaug – išlaidos nedidelės.
Ketvirta: brokolius perku šaldytus. Tyrimai rodo, kad šaldytuose mažiau likučių nei šviežiuose.
Penkta: lupuosi viską, ką galiu. Žinau, kad neišsprendžia visos problemos, bet bent dalis pesticidų lieka su žieve.
Nesakau, kad reikia atsisakyti vaisių. Jie būtini. Bet verta žinoti, ką renkatės – ir kas slypi po gražia žieve.
