Kai mama mirė, sesuo atsidūrė ligoninėje su širdies priepuolio simptomais. Krūtinės skausmas, dusulys, keistas jausmas, kad kažkas negerai. Greitoji, tyrimai, intensyvioji terapija.

Bet tai nebuvo infarktas. Gydytojas paaiškino: „Takotsubo kardiomiopatija. Liaudiškai – sudaužytos širdies sindromas.”

Iš pradžių pamaniau, kad juokauja. Bet jis buvo rimtas. Širdis gali tiesiogine prasme „sulūžti” nuo emocinio skausmo.

Kai stresas smūgiuoja į širdį

Sudaužytos širdies sindromas atrodo kaip infarktas – tie patys simptomai, tie patys pokyčiai elektrokardiogramoje, tie patys padidėję širdies žymenys kraujyje. Bet kai gydytojai tikrina kraujagysles – jos švarios. Jokio užsikimšimo.

Kas nutinka? Intensyvus stresas – gedulas, išgąstis, netikėta žinia – suaktyvina „kovok arba bėk” sistemą. Organizmas išmeta milžinišką adrenalino dozę. Ir širdis tiesiog neišlaiko.

Kairysis skilvelis laikinai „apstingsta”. Nustoja normaliai susitraukti. Formuojasi būdingas vaizdo – širdis atrodo kaip japonų žvejų puodas „takotsubo”, iš kurio liga ir gavo pavadinimą.

Kas nukentėja dažniausiai

Devyniasdešimt procentų pacientų – moterys. Dažniausiai po menopauzės. Mokslininkai vis dar tiria, kodėl taip yra – galbūt hormonai, galbūt nervų sistemos skirtumai.

Bet liga gali ištikti bet ką. Paauglius po egzaminų streso. Vyrus po staigių išgąsčių. Netgi žmones, patiriančius stiprų džiaugsmą – loterijos laimėjimą ar netikėtą susitikimą.

Rizika didesnė tiems, kurie neseniai neteko artimojo, išgyvena skyrybas, prarado darbą ar patyrė kitą didelį sukrėtimą. Bet kartais užtenka ir mažesnio stresoriaus – jei žmogus jau yra pažeidžiamas.

Gera žinia – dauguma pasveiksta

Štai kas skiriasi nuo tikro infarkto: sudaužytos širdies sindromas dažniausiai praeina be ilgalaikių pasekmių.

Sesuo ligoninėje praleido tris dienas. Po savaitės širdis veikė normaliai. Po mėnesio – jokių pėdsakų.

Taip yra todėl, kad širdies raumuo nepatiria negrįžtamos žalos. Tai ne nekrozė, kaip infarkto metu, o laikinas „apstulbimas”. Kai stresas praeina, kai adrenalinas nustoja plūsti – širdis atsigauna.

Tyrimai rodo, kad pasikartojimo rizika nedidelė. Dauguma pacientų gyvena normalų gyvenimą, tarsi nieko nebūtų nutikę.

Kaip atpažinti

Simptomai tokie patys kaip infarkto – ir tai problema. Nes sudaužytos širdies sindromas reikalauja skubios medicininės pagalbos, nors ir nėra toks pavojingas.

Krūtinės skausmas, ypač po stipraus emocinio įvykio. Dusulys. Neįprastas nuovargis. Širdies plakimo sutrikimai.

Jei ką nors iš šių pajutote po stresinio įvykio – neignoruokite. Tik gydytojas gali atskirti, ar tai sindromas, ar tikras infarktas.

Trys būdai apsisaugoti

Gydytoja, kuri prižiūrėjo seserį, davė paprastus patarimus, tinkančius visiems.

Judėjimas: reguliarus fizinis aktyvumas moko širdį atlaikyti stresą. Nebūtina bėgioti maratonus – užtenka kasdienių pasivaikščiojimų.

Kvėpavimas: kai jaučiate, kad stresas užvaldo – gilūs, lėti įkvėpimai. Tai tiesiogiai veikia nervų sistemą, slopina adrenalino išsiskyrimą.

Palaikymas: žmonės, turintys stiprų socialinį tinklą, rečiau serga. Gedulas, pasidalintas su artimaisiais, mažiau traumuoja širdį.

Ko išmokau

Sesuo dabar juokauja, kad jos širdis tiesiog per daug mylėjo mamą. Bet už to juoko slypi svarbi tiesa: emocijos yra fiziologinis reiškinys. Jos palieka pėdsakus kūne.

Sudaužytos širdies sindromas įrodo, kad poezija apie širdį, kuri „plyšta iš sielvarto”, nėra tik metafora. Tai realus medicinos faktas.

Žinoti apie tai svarbu. Ne tam, kad bijotume jausti, o tam, kad suprastume – kai skauda siela, reikia rūpintis ir kūnu.