Kiekvieną žiemą dariau tą patį. Kai krosnis pridegindavo pelenų, nešdavau juos į daržą ir barstydavau ant sniego. Galvojau – maistinės medžiagos per žiemą įsisavins, pavasarį dirva bus paruošta.
Kai pavasarį braškės sušalo, o česnakai vos išlindo – supratau, kad kažkas negerai. Agronomas pažiūrėjo į mano lysves ir pasakė tiesiai: „Jūs patys sau pakenkėte.”
Kodėl pelenai ant sniego – blogiausia idėja
Pelenai tamsūs. Tamsi spalva sugeria saulės šilumą. Sniegas tirpsta greičiau būtent ten, kur pabarstyta.
Kas nutinka? Apsauginis sniego sluoksnis dingsta per anksti. Braškės, česnakai, svogūnai – visi jie žiemoja po sniegu kaip po antklode. Kai ta antklodė dingsta kovo viduryje, o naktį dar šąla – augalai nušąla.
Būtent tai ir nutiko mano darže. Pelenai „pagreitino” pavasarį – bet pavasaris dar nebuvo atėjęs.
Maistinės medžiagos išsiplauna be naudos
Antra problema: net jei augalai nesušąla, pelenų nauda – minimali.
Tirpstantis sniegas nuplauną viską, ką pabarstėte. Maistinės medžiagos keliauja į gruntinius vandenis, ne į dirvą. Augalai negali nieko įsisavinti, kol dirva šalta.
Azoto įsisavinimui reikia bent 14 laipsnių šilumos. Fosforo – dar daugiau. Kovo mėnesį dirva – vos keli laipsniai.
Rezultatas: išbarstote pelenus, jie ištirpsta su sniegu, nuteka į griovį. Naudos – nulis.
Kada iš tikrųjų verta naudoti pelenus
Pelenus naudoju dabar kitaip. Pavasarį, kai dirva jau atšilusi ir paruošta sėjai.
Įmaišau tiesiai į dirvą – ne ant viršaus, o į vidų. Arba barstau į sėjimo vagas prieš dedant sėklas.
Svarbu: prieš naudojant patikrinti dirvos rūgštingumą. Pelenai šarmina dirvą. Jei ji jau šarminė – pelenai tik pakenks.
Ta pati taisyklė galioja ir cheminėms trąšoms
Ne tik pelenai – bet kokios trąšos ant sniego yra švaistymas.
Tirpstantis vanduo nuplaus viską. Dar blogiau – užterš gruntinius vandenis. Tai ne tik neefektyvu, bet ir kenksminga aplinkai.
Kantrybė apsimoka. Palaukite, kol dirva atšils iki 10–14 laipsnių. Tada tręškite.
Dabar mano braškės žiemoja ramiai
Šią žiemą pelenų į daržą nenešiau. Palikau sniegą ramybėje.
Kaimynas vis dar barsto – sako, kad taip darė jo tėvas. Gal ir darė. Bet gal ir derliaus turėjo mažiau, nei galėjo turėti.
Kartais „seni geri patarimai” pasikeičia į spąstus, kai nesuprantame, kodėl jie veikia – ar neveikia.
2 comments
iš viso atsisakiau pelenų naudojimo darže, nes pastebėjau, kad labai išdžiovina dirvą
Su pelenais jau prisidirbo ne vienas. Tiek prišarmino dirvą, kad niekas neauga, tik piktžolės, nes jos bjaurybės atsparios. Tipinis pelenų naudojimo vaizdas, pH apie 8 ir daugiau, fosforo 900-1500 mg/kg, kalio 500-700 mg/kg, kai darže fosforo ir kalio gana apie 400-600, o pH daug augalu idealus 6,8, o birš 7,5 jau problemos. Kalba apie azotą prie pelenų temos. Normaliai sudegus azotas pabėga. Jei prastai sudegę, tai bus kenksmingų medžiagų, tokių kaip benzopirenas. Fosforas dirvožemyje mažai judrus, kalis kiek daugiau, bet keli kg iš ha stebuklų nedaro . Apie nuplovimą galima kalbėti, jei aplink grioviai ar kt, kur gali nubėgti. Bet daugumas sklypų paprasčiausiai susigeria i žemę, po to drenažą, o fosforas, kalis lieka dirvožemyje. Asmeniškai su pelenais prisidirbome per 3 metus, o pasekmes jauteme virš 10 metų. Daugiau jokių pelenų i daržą.