Dvidešimt metų lupdavau apelsiną ir žievelę išmesdavau. Kai perskaičiau apie naujausius tyrimus – nusprendžiau išbandyti.
Po trijų savaičių kasdienio vartojimo pastebėjau dalykus, kurių nesitikėjau. Kraujospūdis, kurį matuoju kiekvieną rytą, nukrito keliais punktais. Energijos lygis popiet – stabilesnis. Ir dar kažkas, ko nesitikėjau: mažiau pykino nuo kava.
Ką mokslininkai rado apelsino žievelėje
Naujausi tyrimai atskleidė, kad žievelėje slypi daugiau bioaktyvių medžiagų nei pačiame vaisiuje.
Hesperidinas ir nobiletinas – du flavonoidai, kurie daro tai, ko vaistai stengiasi pasiekti. Jie mažina MTL cholesterolio oksidaciją – procesą, kuris sukelia aterosklerozę. Gerina kraujagyslių elastingumą. Mažina uždegimą.
Tyrėjai nustatė, kad reguliarus žievelės vartojimas stiprina arterijų sieneles ir mažina trombų susidarymo riziką. Tai ne teorija – tai išmatuoti rezultatai kontroliuojamuose tyrimuose.
Kodėl žievelė pranoksta sultis
Daugelis mano, kad apelsinų sultys – sveikiausias pasirinkimas. Iš tiesų jose yra cukraus ir nedaug skaidulų. O svarbiausi junginiai lieka žievelėje.
Polifenolių koncentracija žievelėje kelis kartus didesnė nei sultyse ar minkštime. Antioksidacinis aktyvumas – irgi.
Limonenas – junginys, kuris suteikia citrusinį kvapą – taip pat koncentruotas žievelėje. Tyrimai rodo, kad jis palaiko kepenų funkciją ir gali turėti priešvėžinių savybių.
Išmesti žievelę – tas pats, kas išmesti vertingiausią vaisiaus dalį.
Trys būdai, kaip vartoti
Džiovinta žievelė. Nulupkite, sudžiovinkite ore arba orkaitėje žemoje temperatūroje. Susmulkinkite į miltelius. Šaukštelis per dieną – įmaišykite į jogurtą, košę ar kokteilį.
Arbata iš žievelės. Užpilkite verdančiu vandeniu vieną šaukštą džiovintos ar šviežios žievelės. Palaukite penkias–septynias minutes. Medus pagal skonį.
Šviežia į patiekalus. Sutarkuota žievelė puikiai tinka salotoms, kepiniams, marinuotai mėsai. Saldžiuose ir sūriuose patiekaluose.
Kiek vartoti ir ko vengti
Tyrimai rodo, kad optimali dozė – vienas iki trijų gramų džiovintos žievelės per dieną. Daugiau nebūtinai geriau – per didelis kiekis gali sukelti rėmenį ar pykinimą.
Svarbu pasirinkti ekologiškus apelsinus. Įprastai auginami vaisiai apdorojami pesticidais, kurie kaupiasi būtent žievelėje.
Jei vartojate vaistus – pasitarkite su gydytoju. Žievelės junginiai gali sąveikauti su kai kuriais preparatais, ypač širdies ir kraujagyslių vaistais.
Nėščioms moterims rekomenduojama susilaikyti – saugumo duomenų šiai grupei nepakanka.
Kaip veikia senėjimo procesus
Mokslininkai nustatė, kad žievelės polifenoliai veikia keliais lygmenimis vienu metu.
Pirma – gerina mitochondrijų funkciją. Tai ląstelių elektrinės, gaminančios energiją. Kai jos veikia efektyviau, jaučiamės energingesni.
Antra – moduliuoja žarnyno mikrobiotą. Sveikos bakterijos žarnyne – stipresnė imuninė sistema ir geresnis metabolizmas.
Trečia – slopina uždegimo procesus. Lėtinis uždegimas – vienas pagrindinių senėjimo spartintojų. Mažiau uždegimo – lėtesnis biologinis senėjimas.
Tyrimai rodo, kad nuolatinis vartojimas koreliuoja su biologinio amžiaus rodiklių pagerėjimu.
Ko nesitikėjau
Pradėjau eksperimentą dėl smalsumo. Po trijų savaičių pastebėjau, kad rečiau skauda galvą. Kraujospūdis nukrito nuo šimto keturiasdešimt penkių iki šimto trisdešimt aštuonių – nedaug, bet stabiliai.
Virškinu geriau, ypač po sunkesnių patiekalų. Popietinis nuovargis, kuris būdavo kaip pagal laikrodį, dabar ateina rečiau.
Negaliu tvirtinti, kad visa tai – tik nuo žievelės. Bet eksperimentas nieko nekainavo, o rezultatai – akivaizdūs.
Mama, kai papasakojau, patraukė pečiais: „Močiutė visada dėdavo žieveles į arbatą. Sakydavo – nuo pilvo.”
Gal ji žinojo tai, ką mokslininkai dabar patvirtina laboratorijose.
Dabar kiekvieną kartą lupant apelsiną žievelė keliauja ne į šiukšliadėžę, o ant džiovinimo grotelių.
