Naują namą statėme pagal visus reikalavimus. Šilumos siurblys, A+++ klasė, išmanusis valdymas. Viskas kaip turi būti.
Kol atėjo kaimynas Raimondas – buvęs energetikos inžinierius, dabar pensijoje. Apžiūrėjo sistemą, palingavo galvą ir paklausė:
„O kai dingsta elektra – kuo šildysi?”
Sustojau. Apie tai nebuvau pagalvojęs.
„Šilumos siurblys be elektros – tiesiog dėžė,” – pasakė jis. „Ir kuo modernesnis namas, tuo labiau priklausai nuo tinklo.”
Kodėl A+++ standartas turi silpną vietą
Raimondas paaiškino problemą, apie kurią niekas nekalba.
Šilumos siurbliai, kondensaciniai katilai, grindinis šildymas – viskas veikia elektra. Net jei kuras yra dujos ar granulės, sistemai reikia siurblių, valdiklių, automatikos.
„Kai tinklas sugenda – visa sistema sustoja. Nesvarbu, kiek kuro turi sandėlyje,” – sakė jis.
A+++ reikalavimai skatina efektyvumą. Bet efektyvumas reiškia sudėtingumą. O sudėtingumas reiškia priklausomybę.
„Seniau žmonės turėjo krosnį ir malkų. Elektra dingo – vis tiek šilta. Dabar elektra dingsta – ir namas per parą atšąla iki penkių laipsnių.”
Kas nutiko kaimynui praėjusią žiemą
Raimondas papasakojo apie praėjusių metų audrą.
Elektros nebuvo tris paras. Dalis kaimo turėjo senas krosnis – jie išgyveno normaliai. Kiti, su moderniais šildymo sprendimais, bėgo pas gimines arba į viešbučius.
„Vienas kaimynas turi namą už du šimtus tūkstančių su visa automatika. Per audrą jis šildėsi dujine virykle ir miegojo su striuke,” – pasakojo Raimondas.
Niekas nesitikėjo, kad elektros nebus tris dienas. Bet taip nutiko. Ir moderniausi namai pasirodė pažeidžiamiausi.
Kuo skiriasi krosnys nuo katilų
Paklausiau Raimondo – ar katilai su granulėmis ar malkomis irgi neveikia?
„Veikia, bet jiems reikia elektros siurbliams,” – paaiškino jis. „Katilas pats gal ir kūrenas, bet šiluma nekeliauja po namą be cirkuliacinio siurblio.”
Krosnys – kitas reikalas. Joms reikia tik kuro ir veikiančio kamino. Jokios automatikos, jokių siurblių.
„Todėl senieji namai su krosnimis per karą išgyveno. O modernūs daugiabučiai – ne,” – pridūrė jis.
Tai ne nostalgija. Tai inžinerinė logika.
Ką galima padaryti esamame name
Paklausiau – ar man dabar griauti viską ir statyti krosnį?
„Nebūtinai,” – atsakė Raimondas. „Bet pagalvok apie atsarginį variantą.”
Kelios galimybės:
Židinys su įdėklu – ne tik dekoracija, bet tikras šilumos šaltinis. Gali šildyti bent vieną kambarį.
Dujinė šildymo kolona – veikia be elektros, užtikrina karštą vandenį.
Generatorius – bent jau palaikys cirkuliacinį siurblį, kol katilas kūrenasi.
„Svarbiausia – turėti planą B. Ne tikėtis, kad viskas visada veiks,” – sakė jis.
Ko niekas nesako apie energetikos politiką
Raimondas palietė ir platesnę temą.
„Visa politika stumia link elektrifikacijos. Šilumos siurbliai, elektromobiliai, visos sistemos ant tinklo. Bet niekas neklausia – o kas, jei tinklas sugriūva?”
Jis neprieštarauja modernizacijai. Bet sako, kad buvo pamirštas atsparumo principas.
„Anksčiau kiekvienas namas buvo autonomiškas. Dabar kiekvienas namas yra tinklo vergas. Ir tai vadinama pažanga.”
Nesakau, kad jis teisus visu šimtu procentų. Bet klausimas, kurį uždavė prie mano šilumos siurblio, vis dar sukasi galvoje.
Ką padariau po to pokalbio
Užsakiau židinio įdėklą. Ne didelį, ne brangų – bet veikiantį be elektros.
Sandėlyje turiu kubą sausų malkų. Jei viskas gerai – jų niekada nenaudosiu. Bet jei vėl bus audra ar kas blogiau – bent jau žinosiu, kad šeima nesušals.
Tai ne paranoja. Tai tiesiog planas B, kurio anksčiau neturėjau.
