Kraujo tyrimai parodė tai, ko bijojau – geležies lygis nukritęs. Gydytoja Asta pažiūrėjo į rezultatus ir paklausė apie mitybą.
„Mėsos beveik nevalgau,” prisipažinau.
„Tai ir nebūtina,” atsakė ji. „Yra produktas, kuriame geležies septynis kartus daugiau nei jautienoje. Ir jis kainuoja centus.”
Pagalvojau – kažkoks brangus papildas. Bet Asta nusišypsojo ir pasakė vieną žodį: soja.
Ką soja turi, ko mėsa neturi
„Sojos geležis kitokia nei mėsos,” aiškino gydytoja. „Nehemo forma, bet jos kiekis kompensuoja viską.”
Viena sojos porcija prilygsta septynioms mėsos porcijoms pagal geležies kiekį. Be to, sojoje yra vitamino C ir fosfolipidų, kurie padeda tą geležį įsisavinti.
„Ir dar vienas dalykas,” pridūrė Asta. „Soja – pilnavertis baltymas. Visi devyni būtini amino rūgštys, kaip ir mėsoje.”
Raumenims, audiniams atstatyti, energijai – viskas yra. Tik be sočiųjų riebalų ir cholesterolio, kurie kenkia širdžiai ir kraujagyslėms.
„Daugelis galvoja, kad augaliniai baltymai prastesni,” sakė Asta. „Bet soja – išimtis. Ji pilnavertė.”
Kodėl Okinavoje žmonės gyvena ilgiausiai
Asta papasakojo apie Mėlynąsias zonas – vietas pasaulyje, kur žmonės sulaukia šimto metų ir daugiau. Okinava Japonijoje – viena jų.
„Žinai, ką jie valgo kasdien?” paklausė ji. „Soją. Tofu, miso, edamame – viskas iš sojos.”
Mėlynosiose zonose širdies ligos retos. Cholesterolis normalus. Arterijos švarios iki gilios senatvės. Ir tai ne atsitiktinumas.
„Tai ne genetika,” sakė gydytoja. „Tai mityba. Ir soja – pagrindinis elementas.”
Sojos fosfolipidai palaiko kraujagyslių elastingumą. Skaidulos reguliuoja cukraus lygį kraujyje. Nėra MTL cholesterolio, kuris užkemša arterijas. Priešuždegiminis poveikis apsaugo nuo lėtinių ligų.
„Okinavos senoliai valgo soją nuo vaikystės,” pridūrė Asta. „Mums niekada nevėlu pradėti.”
Kaip pradėti valgyti soją
„Nebūtina iškart tapti vegetaru,” nuramino Asta. „Pradėk nuo vieno patiekalo per dieną.”
Tofu – universaliausias pasirinkimas. Galima kepti, troškinti, dėti į sriubas ar salotas. Skonio beveik neturi, todėl perima bet kokius prieskonius.
Tempeh – fermentuota soja, kuri atkeliavo iš Indonezijos. Geležis įsisavinama dar geriau, nes fermentacija suardo junginius, kurie trukdo absorbcijai. Be to, žarnyno bakterijoms tai tikra dovana.
Edamame – tiesiog virtos sojos pupelės. Užkandis, kuris tinka prie alaus vietoj traškučių. Vaikai irgi mėgsta.
„Džiovintos pupelės pigiausios,” patarė gydytoja. „Perki kilogramą už porą eurų, mirksti per naktį, verdi – ir turi maisto visai savaitei.”
Kas pasikeitė per tris mėnesius
Pradėjau valgyti tofu tris kartus per savaitę. Edamame – kaip užkandį vakare. Kartais tempeh į salotas.
Po trijų mėnesių grįžau pas Astą su naujais tyrimais. Ji peržiūrėjo ir pakėlė antakį.
„Geležis normali,” pasakė. „Net geriau nei tikėjausi.”
Vyras pastebėjo, kad nustojau skųstis nuovargiu. Kolegė darbe paklausė, ar nepradėjau gerti vitaminų.
„Soja,” atsakiau. „Okinavos senolių receptas.”
Ji nusijuokė, bet kitą savaitę atėjo klausti recepto. Dabar ir ji valgo tofu. Jos vyras iš pradžių skeptiškai žiūrėjo, bet kai pamatė, kaip skanu, irgi prisijungė.
Asta buvo teisi – kartais paprasčiausias sprendimas guli parduotuvės lentynoje už kelis eurus. Reikia tik žinoti, kur žiūrėti. Ir nebijoti išbandyti tai, ką Azijos senoliai valgo jau šimtmečius.
