Trejus metus kovojau su kurmiais. Visas kiemas kupstais nusėtas, veja sugadinta, augalų šaknys pažeistos. Bandžiau viską – ultragarsinius atbaidytuvus iš parduotuvės, kurie nieko nedarė, nuodus, kurių nenorėjau naudoti šalia vaikų, net vandenį pyliau į urvus. Niekas nepadėjo ilgam.
Kol senas kaimynas Jonas paklausė: „O sukančias skardines bandei?”
Pagalvojau – kas per nesąmonė. Bet Jonas sodą prižiūri jau penkiasdešimt metų, ir kurmių pas jį niekada nemačiau. Nusprendžiau išklausyti.
Kodėl kurmiai bijo vibracijos
Jonas paaiškino paprastai: „Kurmiai turi labai jautrią nervų sistemą. Jie jaučia kiekvieną žemės virptelėjimą – taip aptinka sliekus ir vabalus. Bet jei vibracijos nuolatinės ir nenuspėjamos – jiems stresas, ir jie išsikrausto.”
Sukanti skardinė ant metalinio kuoliuko sukuria būtent tokias vibracijas. Vėjas suka skardinę, metalas virpa, virpesiai keliauja per žemę. Kurmiui atrodo, kad teritorija nesaugi.
„Ir svarbiausia – tai nėra pastovus garsas, prie kurio jie priprastų”, – pridūrė Jonas. „Vėjas keičiasi, skardinė sukasi skirtingu greičiu. Kurmis niekada negali nuspėti.”
Kaip pasidaryti per penkiolika minučių
Jonas parodė sistemą. Paėmiau tuščią pusės litro skardinę ir ant šono nupiešiau raidę „П” – tris linijas. Vieną kojelę padariau šiek tiek trumpesnę.
Peiliu išpjoviau pagal linijas ir sulenkiau – gavosi trys mentelės, kurios pagaus vėją ir suks skardinę. Per centrą išgręžiau skylutę.
Paėmiau seną skėčio vielą, apvyniojau aplink medinį kuoliuką ir palikau porą centimetrų kyšoti viršuje. Ant tos vielos užmoviau skardinę – ji dabar laisvai sukasi.
Kuoliuką įkišau dvidešimt centimetrų į žemę. Viskas. Penkiolika minučių darbo, o rezultatas – stebėtinas.
Rezultatas po savaitės
Pirmą dieną nieko nepastebėjau. Antrą – irgi. Bet ketvirtą dieną pamačiau, kad naujų kupstų neatsirado.
Po savaitės – tuščia. Kurmiai išsikraustė į kažkur kitur. Seni tuneliai liko, bet naujos veiklos – jokios. Veja pradėjo atsigauti, žolė užaugo ant senų kupstų.
Jonas buvo teisus. Vibracijos veikia – tik reikia kantrybės ir tinkamo išdėstymo.
Kaip išdėstyti teisingai
Jonas pabrėžė kelis svarbius dalykus. Pirma – skardinės turi stovėti kas tris–keturis metrus. Jei per toli – lieka „ramios zonos”, kur kurmiai gali slėptis.
Antra – kuoliukai turi būti tvirtai įsmeigti į žemę. Jei laisvai – vibracijos nepereina į dirvą.
Trečia – reikia patikrinti, ar skardinė sukasi laisvai. Jei užstringa – efekto nebus.
Padariau penkias skardines ir išdėsčiau po visą kiemą tinklelio principu. Visos sukasi, visos virpa, kurmiai – dingo. Kaimynai pradėjo klausinėti, kaip pasidariau – dabar ir jie stato.
Penkios klaidos, kurių reikia vengti
Jonas įspėjo apie dažniausias problemas. Per sekliai įsmeigtai kuoliukai neperduoda vibracijos. Laisva viela slopina virpesį. Sulenktos ar pažeistos skardinės nesisuka tinkamai.
Per didelis atstumas tarp skardinių palieka neapsaugotas zonas. Ir svarbiausia – nesutvirtinta žemė aplink kuoliuką sukuria oro tarpus, kurie sugeria vibracijas.
Dabar kiekvieną pavasarį patikrinu skardines – ar sukasi laisvai, ar kuoliukai tvirti, ar viela neatsileido. Kurmių neturiu jau antrus metus. Ir visa tai – už nulį eurų, tik senos skardinės ir truputis laiko.
