„Kiek aliejaus per mėnesį sunaudojame?” – paklausė žmona vieną vakarą.
Suskaičiavau. Du buteliai. Kartais trys.
„Per daug,” – pasakė ji. „Ir aš žinau kodėl.”
Pagalvojau – aliejus yra aliejus. Pilam, kepam, valgom. Ką čia keisti?
„Viską,” – atsakė žmona. „Du triukai – ir sunaudosime perpus mažiau.”
Nepatikėjau. Bet ji parodė.
Pirmas triukas – teptukas
„Kai pili aliejų į keptuvę – kiek išpili?”
Parodžiau – gera srovė, kelios sekundės.
„Per daug. Pusė to aliejaus – nereikalinga. Tiesiog guli keptuvėje ir kepa pati.”
Žmona paėmė konditerinį teptuką. Įmerkė į aliejų. Ir perbraukė per keptuvę.
Plonas, tolygus sluoksnis. Ne balutė, ne srovė – tik tiek, kiek reikia.
„Pabandyk kepti.”
Iškepiau kiaušinienę. Neprilipo. Skonis – toks pat.
„Matai? Rezultatas tas pats, aliejaus – trečdalis.”
Antras triukas – skylutė kamštelyje
„O dabar butelis,” – tęsė žmona.
Ji paėmė naują aliejaus butelį. Atidarė, nuėmė vidinį apsauginį kamštelį. Ir padarė jame mažą skylutę adata.
„Kam?”
„Pabandyk pilti.”
Pamėginau. Vietoj srovės – lašai. Kontroliuojami, tikslūs.
„Kai pili be skylutės – netyčia išpili trigubai daugiau nei reikia. Su skylute – tik tiek, kiek nori.”
Paprasta. Bet veiksminga.
Eksperimentas su vienu mėnesiu
Nusprendėme patikrinti. Vieną mėnesį – senieji įpročiai. Kitą – nauji triukai.
Pirmą mėnesį sunaudojome du su puse butelio aliejaus.
Antrą mėnesį – vieną butelį ir truputį.
Skirtumas – beveik perpus.
Žmona pasakė: „Matai. Sakiau.”
Ir skonis? Toks pat. Kiaušiniai kepa taip pat. Mėsa – taip pat. Nieko nepraradome, tik sutaupėme.
Kaip tai veikia su skirtingais patiekalais
Žmona paaiškino niuansus:
„Kepant keptuvėje – teptukas. Visada. Tolygus sluoksnis, jokio pertekliaus.”
„Kepant orkaitėje – naudok šaukštą ir matuok. Ne pilk iš butelio.”
„Troškinant – aliejaus reikia tik pradžioje, pakepinti. Po to skystis viską perima.”
„Salotoms – lašai, ne srovė. Su skylėtu kamšteliu – lengva kontroliuoti.”
Ko supratau
Dvidešimt metų pildavau aliejų kaip visi – srovele, iš akies. Niekada nesusimąsčiau, kiek tikrai reikia.
Pasirodo – reikia daug mažiau.
Teptukas – trisdešimt sekundžių ilgiau. Skylutė kamštelyje – viena minutė padaryti. O rezultatas – šimtai eurų per metus.
Žmona sakė: „Taupymas – ne atsisakymas. Taupymas – protingesnis naudojimas.”
Dabar taip ir darau. Ir kiekvieną kartą, kai imu teptuką, pagalvoju – kodėl anksčiau taip nedariau?
Tikriausiai todėl, kad niekas neparodė. Dabar – žinau. Ir daliniuosi.
Viena klaida, kurios reikia vengti
Žmona perspėjo: „Teptuką reikia plauti po kiekvieno naudojimo. Jei paliksi su aliejumi – apkarš ir suges.”
Taip pat svarbu – teptukas turi būti sausas prieš merkiant į aliejų. „Jei drėgnas – vanduo su aliejumi nesimaišo. Ir rezultatas blogesnis.”
O skylutė kamštelyje – geriausia daryti įkaitinta adata. „Šalta adata – plastikas skyla. Karšta – pereina švelniai.”
Draugams papasakojau apie šiuos triukus. Kai kurie nepatikėjo – kol patys neišbandė. Bet kas išbandė – daugiau negrįžo prie senų įpročių.
Vienas draugas suskaičiavo – per metus sutaupo apie šimtą eurų vien aliejui. „Ir nieko nepaaukojau,” – sakė jis. „Tiesiog nustojau pilti be reikalo.”
Kartais taupymas – ne apribojimas. Kartais – tiesiog protingesnis būdas daryti tai, ką ir taip darome.





