Kai pamačiau kaimyną, einantį per sodą ir barsčiantį vyno kamščius po krūmais, pagalvojau: „Viskas, senatvė atėjo.”
Kamščiai? Sode? Ką jis daro?
„Tai nuo skruzdėlių ir amarų,” – paaiškino jis, pamatęs mano žvilgsnį.
Nusijuokiau. Vyno kamščiai nuo amarų. Kas bus toliau – šampano kamščiai nuo pelių?
Bet po savaitės užėjau pasižiūrėti į jo rožes. Tos pačios rožės, kurios pernai buvo juodos nuo amarų. Šiemet – švarios. Nei vieno amaro.
„Kaip?” – paklausiau.
Jis nusišypsojo: „Sėsk, papasakosiu.”
Paslaptis ne kamščiuose – o tame, kas ant jų
Kaimynas paaiškino, kad patys kamščiai – tik „indai”. Svarbiausia – tai, kuo jie įmirkyti.
„Borinė rūgštis ir medus,” – sakė jis. – „Santykis vienas su trim. Sumaišai, įmirkai kamštį, padedi prie skruzdėlių tako.”
Borinė rūgštis – tai milteliai, kuriuos galima nusipirkti vaistinėje. Medus – masalas, kuris privilioja skruzdėles.
„Skruzdėlės suėda medų su nuodais ir neša į lizdą,” – aiškino kaimynas. – „Per savaitę–dvi nuodai pasiekia karalienę. Ir viskas – kolonijos nebėra.”
O kai nėra skruzdėlių – nėra ir amarų. Nes būtent skruzdėlės „augina” amarus ant augalų, nes maitinasi jų išskiriamu saldžiu skysčiu.
Kaip pasigaminti masalą
Kaimynas pasidalijo receptu.
Reikės: borinės rūgšties (iš vaistinės), medaus, vyno kamščių.
Proporcijos: 1 dalis borinės rūgšties, 3 dalys medaus. Pavyzdžiui, 1 šaukštas rūgšties ir 3 šaukštai medaus.
Paruošimas: viską gerai sumaišyti iki pastos konsistencijos. Kamščius įmirkyti pastoje arba patepti iš viršaus.
„Galima naudoti ir kitus porėtus daiktus,” – pridūrė jis. – „Kartono gabaliukus, medžio skiedras. Bet kamščiai – patogiausi. Sugeria gerai ir ilgai laiko.”
Kur dėti kamščius
Kaimynas turėjo aiškią sistemą.
„Pirmiausia – prie skruzdėlių lizdų ir takų. Jei matai, kur jos vaikšto – ten ir dėk.”
Antra – prie augalų, kuriuos puola amarai. Rožės, serbentai, obelys, bijūnai – visur, kur pastebėjai amarus.
„Dėk kas 2–3 metrus,” – patarė jis. – „Ir šiek tiek pakelk nuo žemės – ant akmenėlio ar lentelės. Kad neprilitų purvo.”
Svarbu: masalas turi būti nepasiekiamas vaikams ir gyvūnams. Borinė rūgštis – nuodinga.
Kiek laiko veikia
Paklausiau, kada tikėtis rezultatų.
„Per savaitę pamatysi, kad skruzdėlių sumažėjo,” – sakė kaimynas. – „Per dvi–keturias savaites kolonija žlunga.”
Jis paaiškino mechanizmą: darbininkės suėda nuodingą masalą ir neša į lizdą. Ten juo maitina kitas skruzdėles ir lervas. Nuodai kaupiasi palaipsniui, kol pasiekia karalienę.
„Kai karalienė žūsta – viskas baigta,” – sakė jis. – „Naujos skruzdėlės negimsta, kolonija išmiršta.”
Šiltu oru veikia greičiau, nes skruzdėlės aktyvesnės. Vėsiu – lėčiau, bet vis tiek veikia.
Papildomas ginklas: muilas
Kaimynas naudoja ir antrą metodą – muilo tirpalą.
„Skystas muilas, praskiestas vandeniu, užpurkštas ant amarų – nužudo juos per kelias minutes.”
Muilas sutrikdo vabzdžių apsauginį sluoksnį, ir jie žūsta.
„Bet tai tik simptomų gydymas,” – perspėjo jis. – „Jei nenužudysi skruzdėlių – amarai sugrįš. Kamščiai sprendžia priežastį, muilas – pasekmes. Naudoju abu kartu.”
Dabar darau tą patį
Po to pokalbio nustojau juoktis iš kaimyno. Pradėjau daryti tą patį.
Nusipirkau borinės rūgšties, surinkau kamščius, pasidariau masalą. Išdėliojau po sodą.
Po dviejų savaičių skruzdėlių – beveik neliko. Amarų – taip pat.
Kartais keisčiausiai atrodantys metodai veikia geriausiai. Tereikia neišsijuokti ir išbandyti.
