Valgiau bekoną kiekvieną savaitgalį. Dešreles – per pietus. Kumpį – sumuštiniuose.
Normaliai, tiesa? Taip valgo visi. Kas čia tokio?
Kol perskaičiau, ką PSO pasakė apie perdirbtą mėsą. Ir tada viskas pasikeitė.
Ką reiškia „1-osios grupės kancerogenas”
PSO priskyrė perdirbtą mėsą tai pačiai kategorijai kaip tabaką ir azbesto. Ne todėl, kad rizika vienoda – o todėl, kad įrodymai neginčijami.
800 tyrimų. Milijonai dalyvių. Dešimtmečiai stebėjimo. Nuosekli išvada: reguliarus perdirbtos mėsos vartojimas didina storosios žarnos vėžio riziką.
Negalėjau patikėti. Bekonas – kaip tabakas?
„Ar žinote, kas atsitinka, kai rūkote mėsą?” – paklausiau savęs.
Atsitinka chemija. Ir ne gera.
Kas susidaro perdirbimo metu
Nitratai ir nitritai – konservantai, kurie suteikia rausvą spalvą. Virškinimo metu virsta nitrozaminais. Tie pažeidžia DNR. Kaupiasi audiniuose.
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai – iš rūkymo proceso. Žinomi kancerogenai. Tie patys, kurie yra cigarečių dūmuose.
Heterocikliniai amidai – iš aukštos temperatūros apdorojimo. Mutagenai, keičiantys ląstelių genetinę informaciją.
Visa tai kaupiasi organizme. Kasdien. Su kiekvienu dešrelės gabaliuku. Metai po metų.
18 procentų – tai konkretus skaičius
50 gramų perdirbtos mėsos per dieną = 18% padidėjusi storosios žarnos vėžio rizika.
Tai ne spėjimas. Tai metaanalizės rezultatas iš daugiau nei milijono dalyvių tyrimų. IARC – Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra – tai patvirtino.
50 gramų – tai vos kelios dešrelės. Arba pora šoninio riekių. Tiek, kiek daugelis suvalgo per vienus pusryčius.
Ir tai tik žarnynas. O kas su širdimi?
Širdis ir kraujagyslės kenčia ne mažiau
Druska didina kraujospūdį. Nitratai standina arterijas. Rūkymo produktai sukelia endotelio uždegimą – tai ląstelės, kurios iškloja kraujagysles iš vidaus.
Trimetilamin-N-oksidas – metabolitas, kuris susidaro iš perdirbtos mėsos – tiesiogiai susijęs su aterosklerozės progresavimu. Cholesterolio plokštelės greičiau kaupiasi.
Lėtinis uždegimas. Padidėjęs C reaktyvus baltymas. Pro-uždegiminiai citokinai cirkuliuoja kraujyje.
Miokardo infarktas. Insultas. Visa tai susiję su tuo, kas guli ant lėkštės kiekvieną rytą.
Šešios paslėptos ligos
2 tipo cukrinis diabetas – per atsparumą insulinui. Tyrimai rodo aiškų ryšį.
Alzheimerio liga – lėtinis uždegimas smegenyse pagreitina neurodegeneraciją.
Hipertenzija – nepriklausomai nuo kitų faktorių. Vien nuo natrio kiekio.
Inkstų sutrikimai – apkrova nuo natrio. Inkstams tenka filtruoti viską.
Kvėpavimo takų ligos – padidėjęs mirtingumas net nuo LOPL.
Žarnyno disbiozė – priedai naikina gerąsias bakterijas, sutrikdo virškinimą.
Ir visa tai – nuo „paprasto” šoninio ar dešrelės pusryčiams.
Ką daryti praktiškai
Etiketės: ieškoti produktų be nitritų, su mažiau nei 5 ingredientais. Kuo trumpesnis sąrašas – tuo geriau.
Visi raumenų gabalai pranašesni už emulsuotus produktus. Geriau jautiena nei dešrelė.
Alternatyvos: kalakutienos bekonas, tempeh, grybai (ypač osterių rūšys), rūkyta lašiša su omega-3.
Dažnumas: pereiti nuo kasdienio prie savaitinio vartojimo. Tai jau reikšmingas pokytis. Retkarčiais – ne problema.
Kiek yra per daug
Saugaus slenksčio – nėra. Rizika kaupiasi dozės priklausomai. Kuo daugiau – tuo blogiau.
Bet skirtumas tarp kasdienio ir savaitinio vartojimo – milžiniškas. Retkarčiais suvalgytas bekonas per šventę kelia minimalų susirūpinimą. Kasdienė dešrelė – jau problema.
Informuoti vartotojai supranta: sumažinus dažnumą – sumažėja ir ligų našta ilgalaikėje perspektyvoje. Tai ne viskas arba nieko – tai protingas balansas.
Niekas nesako atsisakyti visko. Bet kasdienį įprotį verta peržiūrėti.
Galutinė mintis
„Saugaus slenksčio nėra – rizika kaupiasi su kiekviena porcija,” – sako tyrėjai iš IARC.
Ar verta tas rytinis bekonas dešimties galimų ligų?
Atsakymą žinau. Dabar ir tu. Ir sprendimas – tavo rankose.
