Mano prieskonių lentyna atrodė kaip muziejus. Dešimtys indelių, pusė jų – nebeprisimenu kada pirkta. Cinamonas, kmynai, raudonėlis, kažkokie mišiniai su neperskaitomais pavadinimais.
Vieną dieną nusprendžiau – gana. Išmečiau viską, kas pasenę. Liko tuščia lentyna.
Ir tada draugė virėja paklausė: „O anyžių turi?”
Anyžių? Tų mažų žvaigždučių, kurias matydavau azijietiškuose restoranuose? Niekada nebuvau pirkusi.
„Pradėk nuo jo,” – pasakė ji. „Ir suprasi, kodėl tau kitų nereikia.”
Neskambėjo įtikinamai. Bet nusprendžiau pabandyti.
Kas atsitiko, kai pradėjau naudoti anyžių
Pirmą kartą įdėjau į obuolių pyragą. Vietoj įprasto cinamono – žiupsnelį sumaltų anyžių sėklų.
Skonis buvo… kitoks. Šiltas, saldus, bet ne per daug. Kažkas tarp cinamono ir vanilės, bet sudėtingiau. Vyras paklausė, ką pakeičiau. Vaikai paprašė antros porcijos.
Tada išbandžiau su troškiniu. Įmečiau porą žvaigždučių į puodą su jautiena. Mėsa įgavo tokio gilumo, kokio anksčiau nepasiekdavau net su penkiais skirtingais prieskoniais.
Supratau – draugė buvo teisi.
Kodėl anyžius pakeičia kelis prieskonius iškart
Čia prasideda įdomiausia dalis.
Anyžiuje yra junginys, vadinamas anetoliu. Jis suteikia tą unikalų saldų skonį, kuris dera ir su saldžiais, ir su sūriais patiekalais.
Bet svarbiausia – anyžius sustiprina kitus skonius. Tai reiškia, kad galite dėti mažiau druskos ir mažiau cukraus, nes skonis vis tiek bus intensyvus.
„Kai naudoji anyžių, tau nebereikia kompensacija kitais prieskoniais,” – paaiškino draugė. „Jis padaro darbą už tris.”
Dabar suprantu, kodėl azijietiškoje virtuvėje jis toks populiarus. Ne dėl egzotikos – dėl efektyvumo.
Trys būdai, kaip aš jį naudoju kiekvieną savaitę
Nesu sudėtingų receptų mėgėja. Todėl mano metodai paprasti.
Arbatai: Įmetu vieną žvaigždutę į puodelį karšto vandens. Palaukiu 5 minutes. Geriu po valgio – padeda virškinimui ir nuramina pilvą.
Kepiniams: Sutrinu sėklas ir pridedu prie miltų. Ypač tinka obuolių pyragams, sausainiams, net duonai. Pusė šaukštelio – ir skonis visai kitas.
Troškiniam ir sriuboms: Įmetu vieną ar dvi žvaigždutes į verdantį skystį. Išimu prieš patiekdama. Mėsai, daržovėms – tinka viskam.
Viskas. Trys paprasti būdai, kurie pakeitė mano virtuvę.
Ko dar nežinojau – anyžius naudingas sveikatai
Draugė paminėjo dar vieną dalyką. Anyžius – ne tik skoniui.
Virškinimui: Tradicinėje medicinoje naudojamas nuo pilvo pūtimo ir diskomforto. Arbata po sunkaus valgio tikrai padeda – išbandžiau pati.
Kvėpavimo takams: Peršalus galima įkvėpti garų su anyžiaus eteriniu aliejumi. Palengvina nosį ir gerklę.
Odai: Atskiestas eterinis aliejus turi antibakterinių savybių. Kai kurie jį naudoja smulkiems odos negalavimams.
Nežinau, ar tai mokslas, ar liaudies išmintis. Bet virškinimui tikrai veikia – tiek galiu patvirtinti.
Kaip išsirinkti ir laikyti
Perkant anyžių, ieškokite sveikų žvaigždučių – ne sulūžusių, ne pilkų. Kvapas turi būti stiprus, saldus, aiškus.
Laikykite tamsioje vietoje, sandariame inde. Taip išsilaikys metus ir ilgiau.
Patarimas: Prieš naudodami, lengvai paskrudinkite sausoje keptuvėje. Tada sutrinkite. Taip išgausite maksimalų aromatą – skirtumas milžiniškas.
Malti iš anksto nepirkite – praras kvapą per kelias savaites. Geriau pirkti sveikus ir malti prieš pat naudojimą.
Galutinė mintis
„Gera virtuvė – ne apie kiekį, o apie kokybę,” – pasakė draugė, kai padėkojau už patarimą. „Išmok naudoti vieną dalyką gerai, ir tau nereikės dešimties.”
Dabar mano prieskonių lentynoje – anyžius, druska, pipirai ir dar keli baziniai dalykai. Viskas kita pasirodė nereikalinga. Ir virtuvė tapo paprastesnė.
Kartais mažiau tikrai yra daugiau. Ir anyžius tai įrodo kiekvieną kartą, kai atidarau tą indelį.
