Kas trečias žmogus, pajutęs trumpalaikį regėjimo pratemimą stojantis, niekada apie tai neužsimena gydytojui. Tiesiog palaukia kelias sekundes, vaizdas grįžta – ir gyvenimas eina toliau. Aš buvau vienas iš jų.
Prasidėjo prieš metus. Atsistodavau iš sofos – ir sekundei, kartais dviem, viskas prieš akis aptamdavo. Lyg kas būtų pritemdęs šviesą ir vėl įjungęs. Galvojau – spaudimas, nuovargis, per mažai vandens. Žmona Asta pastebėjo, kad tai kartojasi: „Tu vėl sustingai. Kas nutinka?” Atsakydavau, kad nieko. Ji nesutiko: „Tai jau trečias kartas šią savaitę.”
Bet kai per vieną savaitę tokie epizodai pasikartojo penkis kartus, o vieną rytą prie jų prisidėjo galvos skausmas, kuris nesibaigė iki vakaro, – supratau, kad reikia eiti. Asta pasakė tiesiai: „Arba eini pats, arba nuvešiu.”
Kai neurologas paaiškino, ką tai gali reikšti
Neurologas Darius, pas kurį patekau per pažįstamą ir kuriuo pasitikiu nuo pirmo vizito, apžiūrėjo akių dugną ir paklausė: „Ar pritemimas būna tik stojant, ar ir sėdint?” Tik stojant. „Ar kartu jauti pykinimą ryte?” Ne. „Ar rankos, kojos – viskas juda normaliai?” Taip.
Tada Darius paaiškino ramiai: „Dauguma tokių epizodų – tai ortostatinė hipotenzija. Kraujospūdis staiga nukrenta, smegenys sekundei negauna pakankamai kraujo, ir regėjimas aptamsta. Tai dažniausiai nepavojinga.” Pridūrė, kad vaistai nuo kraujospūdžio, antihistaminiai preparatai ir net dehidratacija gali sukelti tą patį efektą.
Bet tada pasakė vieną sakinį, kuris privertė susimąstyti: „Problema prasideda tada, kai epizodai kartojasi dažnai, ilgėja arba ateina kartu su galvos skausmu, pusiausvyros sutrikimu arba dvejinimusi. Tada mes ieškome visiškai kitos priežasties.”
Ta kita priežastis – smegenų auglys. Darius paaiškino, kad navikai, spaudžiantys regos nervą arba blokuojantys smegenų skysčio tekėjimą, gali sukelti tokius pat trumpalaikius pritemimus. „Skirtumas – gerybinis epizodas trunka 1–3 sekundes ir praeina be pėdsakų. Kai priežastis rimtesnė, atsiranda kažkas dar – silpnumas vienoje pusėje, kalbos sutrikimas, rytinis vėmimas be pykinimo,” – paaiškino jis. Dar paminėjo, kad traukuliai, atsiradę pirmą kartą suaugus, irgi reikalauja skubaus ištyrimo – net jei daugiau nieko nejauti.
Man paskyrė MRT. Laukiau rezultatų tris dienas – ir tos trys dienos buvo ilgiausios per pastaruosius metus. Rezultatai buvo švarūs – jokio naviko, jokios patologijos. Darius pasakė: „Tavo atvejis – klasikinė ortostatika. Daugiau vandens, lėčiau stotis, stebėti kraujospūdį.” Pridūrė, kad jei būčiau atėjęs su dvejinimusi arba rytiniu vėmimu be pykinimo – tyrimo eiga būtų buvusi visiškai kitokia.
Po vizito papasakojau apie tai broliui Dovydui. Jis pašoko: „Man irgi taip būna jau porą metų. Maniau, kad visi taip turi.” Per mėnesį nuėjo pas gydytoją – irgi ortostatinė hipotenzija, bet gydytojas pakeitė jo vaistus nuo kraujospūdžio, kurie situaciją blogino. Po dviejų savaičių Dovydas sakė, kad epizodai beveik išnyko.
Dabar žinau: jei regėjimas aptamsta stojant ir grįžta per sekundes – greičiausiai nieko baisaus. Bet jei tai kartojasi kasdien, jei ateina galvos skausmas, silpnumas arba bet kas naujo – nelaukite, kai praeis savaime. Kartais kelių sekundžių simptomas atskleidžia tai, ko nesinori rasti per vėlai.
