Sėdėjau prie kompiuterio, kai staiga pajutau – širdis lyg sustojo. Ir tada – stiprus dūžis.

Paskui dar vienas.

Ranka automatiškai nuėjo prie krūtinės. Galvoje – viena mintis: „Infarktas?”

Išsigandau taip, kad rankos pradėjo drebėti.

Bet kardiologas, pas kurį nubėgau kitą dieną, tik nusišypsojo. „Tai vienas dažniausių skundų mano kabinete. Ir beveik visada – nieko baisaus.”

Kas tai buvo

„Ekstrasistolės”, – paaiškino gydytojas. „Papildomi širdies susitraukimai. Arba, kaip žmonės sako – širdis „pašoko”, „permušė”, „plazdeno”.”

Kaip tai atrodo:

• Lyg širdis sustotų sekundei
• Paskui – stipresnis nei įprastai dūžis
• Kartais – kelios „bangos” iš eilės
• Jausmas krūtinėje arba gerklėje

„Beveik kiekvienas žmogus tai patiria”, – pasakė kardiologas. „Tiesiog ne visi pastebi.”

Kodėl taip nutinka SVEIKIEMS žmonėms

Štai kas mane nustebino: problema dažniausiai – ne širdyje.

„Jūsų širdis – sveika”, – pasakė gydytojas, pažiūrėjęs į EKG. „Problema – nervų sistemoje.”

Kaip tai veikia

Širdies ritmu „vadovauja” autonominė nervų sistema. Ji turi dvi dalis:

Simpatinė – „gazas”. Pagreitina širdį, kai reikia. Parasimpatinė – „stabdis”. Sulėtina, kai ramu.

Kai šios sistemos išsibalansuoja – širdis gali „pašokti”.

Kas išbalansuoja:

• Stresas (net jei negalvoji, kad stresuoji)
• Kofeinas
• Miego trūkumas
• Stiprios emocijos
• Alkoholis
• Netgi pilnas skrandis

„Jūs gėrėte kavą prieš epizodą?” – paklausė gydytojas.

„Tris puodelius…”

„Štai jūsų atsakymas.”

Mano „širdies plazdenimo” dienoraštis

Kardiologas liepė vesti dienoraštį – užsirašyti, kada vyksta epizodai ir ką prieš tai dariau.

Po dviejų savaičių pamačiau aiškų pattern’ą:

„Matote?” – pasakė gydytojas. „Jūsų širdis – veidrodis. Ji rodo, kaip gyvenate.”

Kada TIKRAI reikia nerimauti

Kardiologas pabrėžė: dauguma atvejų – nepavojingi. Bet yra raudonos vėliavos:

Skubiai pas gydytoją, jei:

• Plazdenimas lydimas krūtinės skausmo
• Dusulys, sunku kvėpuoti
• Alpimas arba beveik alpimas
• Epizodai vis dažnėja
• Plazdenimas trunka ilgai (ne kelias sekundes, o minutes)
• Šeimoje buvo staigių mirčių nuo širdies

Taip pat verta pasitikrinti, jei:

• Epizodai kartojasi kelis kartus per savaitę
• Trukdo kasdieniam gyvenimui
• Kelia stiprų nerimą

„Vienas epizodas po trijų kavų – normalu. Kasdien be aiškios priežasties – reikia tirti”, – apibendrino gydytojas.

Ką padariau – ir kas pasikeitė

1. Sumažinau kavą

Nuo 3-4 puodelių iki vieno ryte. Sunkiausia buvo pirma savaitė.

2. Miego režimas

Ėmiau eiti miegoti tuo pačiu laiku. Net savaitgaliais. Net jei nenoriu.

3. Kvėpavimo pratimai

Kai jaučiu stresą – 5 gilūs įkvėpimai. Sulėtina širdį čia ir dabar.

4-7-8 technika:

• Įkvėpk per 4 sekundes
• Sulaikyk 7 sekundes
• Iškvėpk per 8 sekundes

4. Vėlyvos vakarienės – ne

Pilnas skrandis prieš miegą = didesnis spaudimas ant diafragmos = širdis „junta”.

5. Magnio papildas

Gydytojas rekomendavo – magnis ramina nervų sistemą. 400mg vakare.

Rezultatas po mėnesio

Prieš: 3-5 epizodai per savaitę. Kiekvieną kartą – panika.

Po: 1-2 epizodai per mėnesį. Ir kai įvyksta – žinau, kad „nu va, vakar per daug kavos gėriau”. Be panikos.

Ko išmokau

Kardiologas pasakė mintį, kuri įstrigo:

„Širdies plazdenimas – tai jūsų kūno būdas pasakyti: sulėtink.”

Ne grasina. Ne serga. Tiesiog – signalizuoja.

Galima tą signalą ignoruoti. Arba galima išgirsti.

Aš pasirinkau išgirsti. Ir širdis… nurimo.

Galutinė mintis

Jei patiriate širdies „pašokimus” – pirmas žingsnis: nepanikuokite.

Antras: pasitikrinkite pas gydytoją (bent kartą, kad atmestumėte rimtas priežastis).

Trečias: pažiūrėkite į savo gyvenimo būdą. Kava? Miegas? Stresas?

Dažniausiai atsakymas – ne tabletėse. O paprastuose pokyčiuose.

Ir širdis jums už tai padėkos.