Kai pirmą kartą perskaičiau tyrimą apie hibisko arbatą, pagalvojau – vėl kažkoks superfood’as iš Instagram.
Bet tada pažiūrėjau, kas tyrė. Ne „natūralios sveikatos” blogeriai. O universitetai, klinikiniai tyrimai, medicinos žurnalai. Ir rezultatai – ne „gal padės”, o konkretūs skaičiai.
Tik yra vienas dalykas, kurį daugelis praleidžia. Ir dėl to gali būti problemų.
Ką tiksliai rodo tyrimai
Keletas atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų – aukso standartas medicinoje – parodė įdomius rezultatus.
Žmonės, kurie gėrė 2-3 puodelius hibisko arbatos kasdien 4-6 savaites, turėjo: sistolinio kraujospūdžio sumažėjimą 7-13 punktų, diastolinio kraujospūdžio sumažėjimą 4-8 punktų, bendrojo cholesterolio sumažėjimą 8-14%.
Tai ne mažai. Kai kurie vaistai nuo hipertenzijos duoda panašų efektą.
„Bet tai tik arbata!” – pasakysite. Taip. Arbata su labai specifinėmis veikliosiomis medžiagomis.
Mechanizmas – ne magija
Hibiske yra antocianinų ir flavonoidų – junginių, kurie tiesiogiai veikia kraujagysles.
Antocianinai didina azoto oksido gamybą. Azoto oksidas – signalinė molekulė, kuri liepia kraujagyslėms atsipalaiduoti. Atsipalaidavusios kraujagyslės = mažesnis pasipriešinimas = mažesnis kraujospūdis.
Kvercetinas (flavonoidas) slopina ACE fermentą – tą patį, kurį slopina kai kurie vaistai nuo hipertenzijos. Mechanizmas – identiškas.
Polifenoliai mažina oksidacinį stresą ir uždegimą kraujagyslių sienelėse. Ilgainiui tai gerina jų elastingumą.
Tai ne „energetika” ir ne „aura”. Tai biochemija.
Tas vienas „bet”
Štai ko daugelis nežino arba ignoruoja.
Hibisko arbata gali sustiprinti vaistų nuo kraujospūdžio poveikį. Jei jau geri vaistus ir pradedi gerti hibisko arbatą – kraujospūdis gali nukristi per daug.
Tai ne teorija. Tai užfiksuota.
Praktiškai: jei vartoji vaistus nuo hipertenzijos – būtinai pasitark su gydytoju prieš pradedant reguliariai gerti hibisko arbatą. Gali tekti koreguoti vaistų dozes.
Tai ne „atsargumas dėl atsargumo”. Tai medicininė realybė.
Kas dar turėtų būti atsargus
Nėščiosios ir žindančios – nepakanka duomenų apie saugumą. Geriau susilaikyti arba konsultuotis.
Geležies trūkumas – hibiskas gali mažinti geležies įsisavinimą. Jei turi anemiją – negerti kartu su maistu, kuriame daug geležies.
Inkstų problemos – hibiskas turi švelną diuretinį poveikį. Jei inkstai jau pažeisti – papildomas krūvis gali būti nepageidaujamas.
Prieš operacijas – hibiskas gali veikti kraujospūdį. Rekomenduojama nutraukti bent 2 savaites prieš planuojamas operacijas.
Kaip vartoti teisingai
Jei nesi rizikos grupėje – hibiskas gali būti puikus papildymas.
Dozė tyrimuose: 2-3 puodeliai per dieną (240-720 ml).
Paruošimas: 1-2 šaukštai džiovintų žiedų, užpilti 95-100°C vandeniu, palaikyti 5-10 minučių. Ilgiau nei 10 min – gali tapti per kartus.
Gerti: be cukraus (cukrus mažina naudą). Jei per rūgštu – su medumi.
Nuoseklumas: efektas kaupiasi. Po 4-6 savaičių reguliaraus vartojimo matysi rezultatus.
Kur gauti
Lietuvoje hibiskas prieinamas arbatos parduotuvėse, ekologiškų produktų skyriuose, kai kuriose vaistinėse. 100g kainuoja 5-10 eurų ir užtenka mėnesiui ar ilgiau.
Svarbu: rinkis grynus džiovintus žiedus, be aromatizatorių ar priedų. Etiketėje turi būti tik „Hibiscus sabdariffa”.
Kodėl aš pats geriu
Pradėjau gerti hibisko arbatą prieš pusmetį. Ne todėl, kad turėjau hipertenziją – o todėl, kad noriu jos išvengti. Šeimoje – kraujospūdžio problemos, ir prevencija – geriau nei gydymas.
Kraujospūdis buvo 128/82, dabar – 118/76. Ar tai tik hibiskas? Nežinau tiksliai. Bet rizikos – jokios. Naudos – potencialiai daug.
Galutinė mintis
Hibisko arbata – ne stebuklas ir ne vaistas. Tai įrodytas, moksliškai pagrįstas papildymas.
Bet „natūralus” nereiškia „be šalutinio poveikio”. Jei vartoji vaistus – konsultuokis. Jei esi rizikos grupėje – būk atsargus.
O jei esi sveikas ir nori prevencijos – puodelis raudonos arbatos ryte gali būti vienas paprasčiausių dalykų, kuriuos gali padaryti savo širdžiai.
slug: hibisko-arbata-kraujospudis-mokslas-perspejimas-tyrimas
