Pirmadienį po darbo užsukau į mėsos skyrių. Kaip visada – maltos mėsos kotletams. Eilė nedidelė, greitai prieisiu.
Prie prekystalio stovėjo mėsininkas Vytautas – pažįstamas veidas, perku čia jau metus. Kai priėjau, paprašiau įprasto: pusę kilogramo kiaulienos ir jautienos maltos.
Jis pažvelgė į mane ir tyliai pasakė: „Ponia, ateikite rytoj. Šiandien neimkite.”
Nesupratau. „Kodėl? Bloga mėsa?”
„Ne bloga. Bet pirmadienį…” jis pasilenkė arčiau ir pasakė vieną sakinį, kuris pakeitė mano pirkimo įpročius visiems laikams:
„Pirmadienį malta mėsa – tai savaitgalio likučiai, permalti iš naujo.”
Stovėjau ir negalėjau patikėti. Bet tada pagalvojau – tai paaiškina viską.
Ką reiškia „savaitgalio likučiai”
Vytautas paaiškino sistemą:
Didžiausias mėsos pardavimas – penktadienį, šeštadienį, sekmadienį. Visi perka, ruošiasi savaitgaliui, šeimyninėms vakarienėms.
Bet ne viskas parduodama. Lieka gabalėlių, atraižų, nuopjovų.
Sekmadienis baigiasi. Pirmadienis – naujas darbo dienos pradžia.
„Kas daryti su likučiais?” paklausė Vytautas retoriškai. „Išmesti? Ne. Permalam ir parduodame kaip šviežią maltą mėsą.”
Tai nereiškia, kad mėsa sugedusi. Ji tiesiog ne tokia šviežia, kaip galėtų būti.
Skirtumas tarp mėsos, kurios amžius 1-2 dienos, ir mėsos, kuri guli nuo penktadienio – juntamas. Ir skonis, ir tekstūra, ir laikymo trukmė namuose.
Kada mėsa šviežiausia
Vytautas davė paprastą kalendorių:
Geriausi pirkinių dienomis:
- Antradienis – dauguma parduotuvių gauna naują pristatymą po savaitgalio
- Trečiadienis – vis dar šviežia, paklausa dar nedidelė
- Ketvirtadienio rytas – paskutinė gera diena prieš savaitgalio „bumą”
Vengti:
- Pirmadienis – savaitgalio likučiai
- Sekmadienis vakare – kas liko po šeštadienio pirkėjų
„Aš pats perku antradieniais,” prisipažino Vytautas. „Kai tik atvežam šviežią.”
Kaip atpažinti seną maltą mėsą
Net jei perkate ne pirmadienį, verta žinoti požymius:
Spalva:
Šviežia mėsa – ryškiai raudona (jautiena) arba rausva (kiauliena).
Senesnė – pilkšva, rudoka, matinė. Ypač paviršiuje.
Kvapas:
Šviežia – beveik be kvapo, gal lengvas metalinis atspalvis.
Senesnė – rūgštokas, aštrokas, „mėsiška” ne gera prasme.
Tekstūra:
Šviežia – šiek tiek drėgna, bet ne šlapia.
Senesnė – gali būti lipni arba, atvirkščiai, perdžiūvusi pakraščiuose.
Skystis pakuotėje:
Jei pakuotėje daug skysčio – mėsa jau ilgai guli. Šviežia beveik neišskiria sulčių.
Dar viena paslaptis: „mišinys”
Vytautas papasakojo dar vieną dalyką:
„Kai prašote ‘maltos mėsos’ – gaunate mišinį. Dažniausiai tai, kas tuo metu yra. Kartais daugiau riebalų, kartais sausgyslių.”
Jo patarimas:
„Paprašykite, kad sumaltų konkrečiai jums. Pasakykite: ‘Sumalkite man šitą gabalą.’ Tada tiksliai žinote, ką gaunate.”
Tai užtrunka minutę ilgiau, bet skirtumas – milžiniškas. Jūs matote, kokia mėsa eina į malūną. Jokių likučių, jokių netikėtumų.
Ką dabar darau kitaip
Nuo to pokalbio su Vytautu:
Pirma: perku maltą mėsą tik antradieniais arba trečiadieniais.
Antra: jei reikia kitą dieną – prašau sumalti konkrečiai man.
Trečia: visada žiūriu spalvą ir kvapą. Jei kažkas ne taip – neperku, net jei „šviežumo data” dar gera.
Ketvirta: jei perku pirmadienį (būna, kad neturiu pasirinkimo) – tą mėsą ruošiu tą pačią dieną, nelaikau ilgiau.
Kodėl mėsininkas man tai pasakė
Paklausiau Vytauto, kodėl jis išdavė „paslaptį”. Ar ne bijo prarasti klientų?
Jis šyptelėjo: „Geriau, kad grįšite antradienį ir būsite patenkinta, nei nusipirksite pirmadienį ir galvosite, kad mano mėsa prasta.”
Geras mėsininkas žino: lojalumas kuriamas sąžiningumu, ne triukais.
Dabar perku tik pas Vytautą. Ir tik tada, kai jis pataria.
Vienas sakinys, kuris pakeitė įprotį
Kartais didžiausi atradimai ateina iš netikėtų šaltinių. Ne iš kulinarijos laidų, ne iš interneto – o iš žmogaus, kuris tą mėsą liečia kasdien.
„Pirmadienį malta mėsa – savaitgalio likučiai.”
Vienas sakinys. Ir aš daugiau niekada neperku maltos mėsos pirmadienį.
malta-mesa-pirmadienis-sviezumas-mesininkas
