Kai kurie sodininkai vis dar perka buksmedžius už visą kainą, o kiti juos daugina beveik už dyką. Šis būdas priklauso nuo tvirtų, sveikų auginių, puraus smėlio ir durpių mišinio bei kruopštaus drėgmės reguliavimo. Įsišaknijimo stimuliatorius nebūtinas. Esant tinkamoms sąlygoms, dauguma auginių patikimai prigyja ir pavasarį gali būti persodinami. Detalės paprastos, tačiau viena maža klaida gali smarkiai sumažinti sėkmę.
Pasirinkite geriausius buksmedžio auginius
Norėdami pasirinkti geriausius buksmedžio auginius, sodininkai turėtų rinktis sveikas, vienerių metų amžiaus šakas, kurių ilgis yra apie 10–15 cm. Tokia medžiaga pasižymi tinkama gyvybingumo ir brandos pusiausvyra, kuri padeda patikimai įsišaknyti.
Ūgliai turėtų būti tvirti, tolygiai žali ir be spalvos pakitimų, kenkėjų ar mechaninių pažeidimų. Patyrę sodininkai mėgsta auginius su mažu senesnės medienos kulneliu, nes ši sąlyčio vieta dažnai pagerina šaknų formavimąsi.
Gerai prižiūrimoje buksmedžių kolekcijoje šie standartai padeda išlaikyti vienodus rezultatus. Kruopštus parinkimas taip pat stiprina bendrą sodininkų praktiką, vertinančią tvarkingas gyvatvores, apvalias formas ir patikimą dauginimą iš patikimų augalų.
Paruoškite buksmedžio auginius įsišaknijimui
Paruošimas prasideda nuo kiekvieno atrinkto buksmedžio ūglio patrumpinimo iki tinkamo ilgio ir apatinių lapų pašalinimo, paliekant tik 3–4 lapų poras viršuje. Stiebas turi likti sveikas, tvirtas ir maždaug 10–15 cm ilgio, su švariu pjūviu, kuris nesutraiško audinių.
Jei yra senesnės medienos kulnas, jis paliekamas, nes padeda greičiau formuotis šaknims. Paruošti auginiai tada surūšiuojami pagal vienodą dydį ir laikomi pavėsyje, šiek tiek drėgni.
Šis kruopštus elgesys padeda augintojams išlaikyti didelę įsišaknijimo sėkmę ir palaiko bendrą patikimo buksmedžių dauginimo praktiką.
Sodinkite buksmedžio auginius į smėlį ir durpes
Paruošti buksmedžio auginiai įsodinami į gerai drenuotą įsišaknijimo substratą, sudarytą iš lygių dalių smėlio ir durpių; jis turi būti drėgnas, bet ne permirkęs.
Kiekvienas auginys įsodinamas 2–3 cm gyliu, paprastai šiek tiek kampu, kad apatinis mazgas tvirtai liestųsi su substratu. Senesnės medienos „kulnas“ turi likti užkastas, nes jis skatina šaknų formavimąsi.
Paviršius lengvai prispaudžiamas aplink stiebą, kad būtų pašalinti oro tarpai ir pagerintas kontaktas. Sodininkai, kurie laikosi šio metodo, sudaro stabilias sąlygas, vertinamas patyrusių dauginimo specialistų.
Tada indas laikomas apsaugotoje vietoje, kad įsišaknijimas vyktų sklandžiai.
Laikykite buksmedžio auginius drėgnus ir gerai vėdinamus
Drėgmės valdymas ir oro apykaita yra būtini dauginant buksmedžio auginiais. Substratas turėtų likti tolygiai drėgnas, bet niekada permirkęs, nes vandens perteklius riboja deguonį ir skatina puvimą.
Lengvas dulksnos purškimas gali palaikyti drėgmę aplink lapiją, ypač po uždangalu ar stiklainiu. Kasdienis vėdinimas reikalingas, kad sumažėtų kondensatas ir būtų atnaujintas uždaras oras. Trumpų pravėrimų pakanka, jei terpė reguliariai tikrinama.
Paviršius neturėtų sukietėti ar išdžiūti tarp laistymų. Nuolatinis dėmesys sukuria stabilias sąlygas, kurios padeda susiformuoti kaliusui ir įsišaknyti.
Sodininkai, kurie laikosi šios rutinos, paprastai mato sveikesnius auginius ir geresnius rezultatus, o tai stiprina pasitikėjimą šiuo metodu.
Pavasarį persodinkite įsišaknijusį buksmedį
Pavasarį įsišaknijusius buksmedžių auginius galima perkelti iš dauginimo indų į atvirą gruntą arba didesnius vazonus, kai naujas augimas patvirtina, kad jie sėkmingai prigijo.
Persodinti geriausia švelnią, apsiniaukusią dieną, kad sumažėtų stresas ir augalas lengviau įsilietų į naują aplinką.
Šaknų gniužulas turėtų likti nepažeistas, o sodinimo gylis turi atitikti ankstesnį lygį. Dirva turi būti puri, derlinga ir gerai drenuota.
Pasodinus gausiai palaistykite, lengvai mulčiuokite ir kelias dienas saugokite nuo tiesioginės saulės. Šis kruopštus žingsnis padeda jaunam buksmedžiui tvirtai įsilieti į sodą.
