Stovėjau vaistinėje su įprastu pirkinių krepšeliu – aspirinas, vitaminas C, kažkokie kosulį malšinantys saldainiai. Eilinė savaitė, eiliniai pirkiniai.
Bet vaistininkė šį kartą sustojo. Pažvelgė į aspiriną, tada į mane: „Dažnai perki. Skrandis dar neprieštarauja?”
Iš tiesų – jau kurį laiką jaučiau diskomfortą. Bet maniau, kad taip ir turi būti. Aspirinas juk veikia.
„Palauk”, – pasakė ji ir išėjo į užpakalinę dalį. Grįžo su maišeliu džiovintų žolių. – „Išbandyk šitą. Tas pats poveikis, tik skrandžiui švelniau. Ir pigiau.”
Maišelyje buvo šlamučiai – žolė, apie kurią niekada nebuvau girdėjęs.
Augalas, iš kurio gimė aspirinas
Vaistininkė paaiškino istoriją, kurios nežinojau. XIX amžiuje mokslininkai tyrė liaudies vaistus ir atrado, kad šlamučiuose (lot. Filipendula ulmaria) esantys junginiai malšina skausmą ir karščiavimą.
Iš šių junginių – salicilatų – buvo sukurtas sintetinis aspirinas. Net pavadinimas „aspirinas” kilęs iš seno šlamučio pavadinimo Spiraea.
„Tai ironiška”, – šyptelėjo vaistininkė. – „Perki sintetinį vaistą, kuris sukurtas iš natūralios žolės. O ta žolė auga mūsų pievose.”
Kodėl šlamučiai švelnesni skrandžiui
Sintetinis aspirinas veikia tiesiogiai – jis dirgina skrandžio gleivinę iškart. Todėl ilgalaikis vartojimas dažnai sukelia problemas.
Šlamučių salicilatai veikia kitaip. Jie konvertuojami kepenyse, ne skrandyje. Todėl tiesioginio dirginimo nėra.
Be to, šlamučiuose yra taninų ir gleivių – medžiagų, kurios iš tiesų ramina virškinimo traktą. Tai reiškia, kad šlamučiai ne tik nedirginą skrandžio – jie gali jį gydyti.
„Kai kurie mano klientai su gastritu geria šlamučių arbatą būtent dėl to”, – pasakojo vaistininkė.
Ką šlamučiai gali padėti
Tradicinis ir mokslinis vartojimas rodo keletą krypčių:
Skausmas – galvos skausmas, sąnarių skausmas, raumenų įtampa. Salicilatai slopina uždegimą.
Lengva karščiavimė – švelnus antipiretinis poveikis, tinkamas peršalimo pradžiai.
Virškinimo problemos – rėmuo, padidėjęs rūgštingumas, diskomfortas po valgio.
Kraujotaka – flavonoidai palaiko kraujagysles, mažina kojų sunkumo jausmą.
Kaip paruošti ir kiek gerti
Vaistininkė davė aiškias instrukcijas:
Arbata: vienas arbatinis šaukštelis džiovintų šlamučių puodeliui karšto (ne verdančio) vandens. Palaikyti 10–15 minučių, perkoškite.
Svarbu: vanduo neturi virti – per aukšta temperatūra suardo salicilatus.
Dozavimas: ne daugiau 2–3 puodelių per dieną simptomų metu. Kursas – iki 7–10 dienų, po to pertrauka.
Prevencijai: 2–3 puodeliai per savaitę.
„Nuoseklumas svarbesnis už kiekį”, – pabrėžė vaistininkė. – „Ir pertraukos būtinos – organizmas neturi priprasti.”
Perspėjimai, kuriuos būtina žinoti
Vaistininkė buvo tiesmukai: „Tai ne arbata iš parduotuvės. Tai vaistinė žolė su realiu poveikiu.”
Negalima vartoti:
- Alergiškiems aspirinui ar salicilatams
- Turintiems aktyvias skrandžio opas
- Nėščioms ir žindančioms
- Vaikams iki 12 metų
Būtina konsultacija:
- Jei vartojate kraują skystinančius vaistus
- Jei vartojate NVNU didelėmis dozėmis
- Jei turite kepenų ar inkstų problemų
„Jei abejoji – paklausk gydytojo”, – pridūrė. – „Geriau per daug atsargumo nei per mažai.”
Kas pasikeitė per mėnesį
Pirmą savaitę gėriau šlamučių arbatą vietoj aspirino, kai jausdavau galvos skausmą. Veikė – gal ne taip greitai, bet veikė.
Po dviejų savaičių pastebėjau, kad skrandžio diskomfortas, kurį laikiau „normaliu”, pradėjo nykti.
Po mėnesio supratau: visus tuos metus „gydžiau” galvą ir „gadindavau” skrandį tuo pačiu vaistu. O sprendimas augo pievose.
Dabar šlamučiai stovi virtuvėje šalia arbatos. Ir kiekvieną kartą, kai juos matau, prisimenu vaistininkės klausimą: „Kodėl vis dar perki aspiriną?”
Geras klausimas.
