Ji septyniasdešimties, bet juda kaip penkiasdešimtmetė. Kiekvieną kartą, kai atvažiuoju į Vadaktus, matau ją sodą ravint, bulves kasant, kibirus nešant. Jokio sustingimo, jokio dejuojant kėlimosi.

Vieną vasarą neištvėriau ir paklausiau: „Teta Zita, kokia jūsų paslaptis? Jogas? Sanatorijos? Papildai?”

Ji nusijuokė: „Kokie papildai, vaikeli. Vienas šaukštelis kiekvieną rytą jau penkiolika metų – ir viskas.”

Tada parodė geltoną pastą stikliniame indelyje šaldytuve. „Auksinė pasta”, – pasakė. – „Receptą gavau iš vienos gydytojos, kai dar dirbau Šiauliuose. Nuo tada nė vienos tabletės nuo sąnarių.”

Kas yra auksinė pasta

Auksinė pasta – tai kurkumos, pipirų ir aliejaus mišinys, paruoštas taip, kad organizmas galėtų įsisavinti visas naudingąsias medžiagas.

„Daugelis žmonių tiesiog beria kurkumą į maistą”, – aiškino teta Zita. – „Bet be pipirų ir aliejaus ji praeina kiaurai. Nieko negauni.”

Kurkumoje esantis kurkuminas turi stiprų priešuždegiminį poveikį. Būtent uždegimas sukelia didžiąją dalį sąnarių skausmų ir sustingimo.

Problema: kurkuminas labai prastai pasisavinamas. Pipiruose esantis piperinas padidina jo įsisavinimą iki 2000 procentų. Aliejus padeda jam patekti į kraują.

„Indai tai žino tūkstančius metų”, – pridūrė teta. – „O mes vis tabletėm gydomas.”

Receptas, kurį gavau

Teta Zita pasidalino tiksliu receptu:

Ingredientai:

• 1 valgomasis šaukštas kurkumos miltelių
• 3 valgomieji šaukštai vandens
• 1 arbatinis šaukštelis kokosų aliejaus (galima alyvuogių)
• Geras žiupsnelis šviežiai maltų juodųjų pipirų

Paruošimas: Kurkumą sumaišyti su vandeniu mažame puodelyje. Kaitinti ant silpnos ugnies, nuolat maišant, kol sutirštės. Nuimti nuo ugnies, atvėsinti. Įmaišyti aliejų ir pipirus.

„Svarbu neleisti užvirti”, – perspėjo teta. – „Tik pakaitinti, kol sutirštės. Užtrunka gal tris minutes.”

Laikyti šaldytuve stikliniame indelyje. Pakanka maždaug dviem savaitėms.

Kaip vartoti

„Vienas arbatinis šaukštelis per dieną – ir viskas”, – pasakė teta Zita. – „Daugiau nereikia.”

Jos metodas: sumaišyti su šiltu pienu ryte. Tai klasikinis „auksinis pienas”, kurį Indijoje geria nuo senovės.

Kiti variantai – į košę, į sriubą, tiesiog nuryti su vandeniu. Skonis specifinis, bet pripranti.

„Aš geriu jau penkiolika metų kiekvieną rytą”, – pasakojo ji. – „Kaip dantų valymą. Net negalvoji apie tai.”

Ko tikėtis ir kada

Teta perspėjo, kad rezultatai ne momentiniai.

„Pirmą savaitę gal nieko nejusi. Bet po dviejų savaičių pajusi, kad ryte lengviau atsikelti. Po mėnesio – laiptai nebebus priešai.”

Ji pasakojo, kad pirmiausia pastebėjo, kaip dingo rytinis sustingimas. Paskui – kaip lengviau linkti, siekti, nešioti.

„Dabar, jei kada pamirštu kelias dienas – iškart jaučiu skirtumą. Sąnariai primena.”

Kam reikia būti atsargiems

Paklausiau tetos, ar yra žmonių, kuriems tai netinka.

„Gydytoja sakė, kad reikia atsargiai, jei geri kraują skystinančius vaistus”, – prisiminė ji. – „Kurkuma irgi šiek tiek skystina. Gali būti per daug.”

Pasitarti su gydytoju reikia:

• Jei vartojate antikoaguliantus
• Jei turite tulžies akmenų
• Jei planuojate operaciją
• Nėštumo ar žindymo metu

Ir žinoma – jei sąnarių skausmas stiprus, su patinimu ar karščiavimu – tai gali būti rimtesnė problema. Tada pirmiausia pas gydytoją.

Kas pasikeitė man

Pradėjau gerti auksinę pastą prieš du mėnesius. Skeptiškai – bet pagalvojau, ką turiu prarasti?

Po savaitės – nieko ypatingo. Po dviejų – pastebėjau, kad ryte greičiau „įsibėgėju”. Po mėnesio – laiptai į antrą aukštą tapo tiesiog laiptais, ne iššūkiu.

Dabar kiekvieną kartą, kai maišau tą geltoną pastą į pieną, prisimenu tetos Zitos žodžius: „Penkiolika metų – ir nė vienos tabletės.”

Gal ir aš taip galėsiu pasakyti kažkada. O kol kas – ačiū, teta.