Ji turi septyniasdešimt penkeris. Kiekvieną rytą – energinga, žvali, sklandžiai juda. Aš – keturiasdešimties – velku kojas iki kavos aparato ir be trijų puodelių negaliu pradėti dienos.
„Ona, kaip tu taip gali?” – paklausiau vieną rytą, kai ji energingai tvarkėsi sode, o aš vos atvėriau akis.
„Aš kavos negeriu jau trisdešimt metų,” – atsakė ji ramiai.
Pagalvojau – štai ta karta, kuri viską darė kitaip. Gal tiesiog įprotis. Gal skonio nemėgsta.
Bet kai ji papasakojo istoriją, supratau, kad viskas buvo kitaip.
Istorija, kuri privertė sustoti
„Prieš trisdešimt metų turėjau opą,” – pradėjo Ona. – „Skrandis degė kiekvieną dieną. Gydytojas paklausė, kiek kavos geriu. Pasakiau – keturis puodelius.”
„Ir ką jis pasakė?”
„Pasakė: „Nuo šiandien – nė vieno. Arba opa, arba kava. Pasirink.” Pasirinkau gyventi be opos.”
Ji nustojo gerti kavą tą pačią dieną. Po mėnesio – skrandis nurimo. Po trijų mėnesių – opa užgijo. Po metų – ji net neprisimindavo, kad kažkada turėjo problemų.
„O dabar žiūriu į jus, jaunuosius,” – nusijuokė ji. – „Geriate kavą kaip vandenį ir skundžiatės, kad pilvas skauda, širdis plaka, miegoti negalite. O atsakymas – puodelyje.”
Kas nutinka skrandžiui
Grįžusi namo, pradėjau ieškoti informacijos. Ir Ona buvo teisi.
Kofeinas skatina skrandžio rūgšties gamybą. Net vienas puodelis tuščiu skrandžiu gali sudirginti gleivinę. O jei jau yra opa, refliuksas ar ezofagitas – kava lėtina gijimą ir pablogina simptomus.
Tai paaiškino, kodėl mano „rytinis ritualas” dažnai baigdavosi deginimu krūtinėje ir nemaloniu rūgšties pojūčiu gerklėje.
GERL – gastroezofaginis refliuksas – mano diagnozė, kurią ignoravau metus. O kava buvo kaip žibalo pylimas į ugnį.
Kai širdis protestuoja
„O dar vienas dalykas,” – pridūrė Ona kitą dieną, kai vėl susitikome. – „Mano vyras turėjo širdies bėdų. Permušimus, aritmijas. Gydytojas pasakė tą patį – jokios kavos.”
Kofeinas ūmiai padidina kraujospūdį. Gali sukelti aritmijas – netaisyklingą širdies ritmą. Žmonėms su hipertenzija, širdies ligomis ar širdies stimuliatoriumi – tai rimta rizika.
„Po mėnesio be kavos jo permušimai sumažėjo per pusę,” – pasakojo Ona. – „Gydytojas net nustebo.”
Ir vėl – tai, ką laikome nekalta kasdienybe, gali būti problema, kurią ignoruojame.
Nerimas, kuris ateina iš puodelio
Dar vienas dalykas, apie kurį Ona papasakojo – jos dukra.
„Turėjo panikos priepuolius. Eidavo pas psichologą, gėrė vaistus. Niekas ilgam nepadėjo.”
Kol vienas gydytojas paklausė apie kavą. Keturi puodeliai per dieną.
„Nustojo gerti – ir priepuoliai sumažėjo. Ne dingo visiškai, bet sumažėjo. Suprato, kad dalis to, ką vadino „panika”, buvo tiesiog kofeino poveikis.”
Kofeinas aktyvuoja simpatinę nervų sistemą. Pagreitina širdį, sukelia nerimą, hipervigilanciją. Žmonėms, linkusiems į nerimą ar panikos sutrikimą – net nedidelės dozės gali sukelti priepuolį.
O miegas? Kofeinas blokuoja adenozino receptorius – tuos, kurie sako organizmui miegoti. Net jei užmiegate – miego kokybė nukenčia.
Kas turėtų pagalvoti apie atsisakymą
Po pokalbių su Ona ir savo tyrimų, sudėliojau sąrašą. Žmonės, kuriems kava gali būti problema:
- Aktyvi pepsinė opa arba erozinis ezofagitas
- Gastroezofaginis refliuksas (GERL)
- Nekontroliuojama hipertenzija
- Dokumentuotos aritmijos ar širdies permušimai
- Neseniai patirta širdies išemija
- Panikos sutrikimas ar stiprus nerimas
- Sunkūs miego sutrikimai
- Nėštumas su sunkiu pykinimu (hiperemeze)
- Dirgliosios žarnos sindromas (IBS)
Jei turite bet kurią iš šių būklių ir geriate kavą kasdien – verta bent jau pagalvoti.
Kaip nustoti ir neapsikentus
Ona davė patarimą: „Nestaiga. Palaipsniui.”
Jei staiga nustosite – galvos skausmai, nuovargis, dirglumas, net laikinas virškinimo pablogėjimas. Organizmas pripratęs prie kofeino ir protestuos.
Pirma savaitė: Sumažinkite per pusę. Jei gėrėte keturis puodelius – gerkite du.
Antra savaitė: Vienas puodelis arba dekofeinuota kava.
Trečia savaitė: Visiškas atsisakymas arba tik dekofeinuota retkarčiais.
Stebėkite, kaip jaučiatės. Jei atsiranda stiprus krūtinės skausmas ar širdies permušimai – kreipkitės į gydytoją.
Ką gerti vietoj kavos
„O ką tu geri ryte?” – paklausiau Onos.
„Cikorijos arbatą,” – atsakė ji. – „Skonis panašus, bet be kofeino. Ir skrandžiui nekenka.”
Kitos alternatyvos, kurias ji paminėjo:
Šiltas vanduo su citrina. Gaivina, padeda virškinimui, nekelia rūgštingumo.
Žolelių arbatos. Ramunėlių, mėtų, imbiero – priklausomai nuo skonio.
Cikorijos šaknies kava. Skrudinta cikorija, užplikyta kaip kava. Skonis artimas, bet saugus.
Mano eksperimentas
Po pokalbių su Ona nusprendžiau pabandyti. Ne visiškai atsisakyti, bet sumažinti.
Pirma savaitė – vietoj trijų puodelių gėriau vieną. Galvos skausmas buvo, bet išgyvenamas.
Antra savaitė – perėjau prie dekofeinuotos. Skonis tas pats, bet be to „bumto” po puodelio.
Po mėnesio – refliuksas sumažėjo. Naktimis miegojau geriau. Energija rytais buvo stabilesnė – be to kritimo, kai kofeinas nustoja veikti.
Ką supratau
Ona buvo teisi. Ne dėl to, kad kava – blogis. Ji nėra.
Bet kai kuriems iš mūsų – tiems, kurių skrandis degina, širdis šokinėja, galva nerimauja – ji gali būti problema, kurią paslepiame po „ryto ritualo” etikete.
Dabar geriu vieną puodelį dekofeinuotos. Kartais – cikorijos arbatą. Ir kai matau kolegas, kurie negali funkcionuoti be keturių puodelių ir skundžiasi, kad blogai miega – tyliai galvoju apie Oną.
Septyniasdešimt penkeri. Trisdešimt metų be kavos. Ir daugiau energijos nei aš turėjau keturiasdešimties.
Kartais senoliai žino geriau.
