Medikai nurodo penkis pagrindinius nekontroliuojamo cukraus kiekio kraujyje požymius: nuolatinis troškulys ir dažnas šlapinimasis, nepaaiškinamas nuovargis ir energijos sumažėjimas, lėtai gyjančios žaizdos su pasikartojančiomis infekcijomis, neryškus matymas ir akių problemos, galūnių dilgčiojimas ar tirpimas. Šie simptomai pasireiškia, kai padidėjęs gliukozės kiekis sutrikdo normalias organizmo funkcijas, o tai gali signalizuoti apie diabetą arba blogą gliukozės valdymą. Supratę šiuos įspėjamuosius ženklus, galite anksčiau įsikišti ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.
Nuolatinis troškulys ir dažnas šlapinimasis
Labai padidėjus cukraus kiekiui kraujyje, organizmas bando pašalinti gliukozės perteklių su šlapimu, todėl atsiranda nuolatinis troškulys ir dažnas šlapinimasis. Ši būklė, vadinama poliurija, atsiranda, kai inkstai dirba viršvalandžius, kad išfiltruotų cukraus perteklių iš kraujotakos.
Kai organizmas išskiria daugiau skysčių, prasideda dehidratacija, sukelianti didelį troškulį (polidipsija). Asmenys gali pastebėti, kad geria neįprastai daug vandens, tačiau vis tiek jaučiasi išsausėję.
Naktinis šlapinimasis (noktiurija) dažnai sutrikdo miego režimą.
Šie simptomai paprastai atsiranda palaipsniui, tačiau jų nereikėtų ignoruoti. Jie yra ankstyvoji organizmo įspėjimo sistema, signalizuojanti apie potencialiai pavojingą hiperglikemiją, kuri reikalauja medicininės pagalbos ir tinkamo gliukozės kiekio valdymo.
Nepaaiškinamas nuovargis ir energijos sumažėjimas
Nepaisant to, kad asmenys, kurių cukraus kiekis kraujyje nekontroliuojamas, atrodo pakankamai pailsėję, jie dažnai jaučia varginantį nuovargį ir staigius energijos kritimus visą dieną. Taip atsitinka todėl, kad sutrikus insulino funkcijai gliukozė, pagrindinis organizmo energijos šaltinis, negali tinkamai patekti į ląsteles.
Kai cukraus kiekis kraujyje smarkiai svyruoja, ląstelėms ima trūkti energijos, nors suvartojama pakankamai kalorijų. Šis medžiagų apykaitos sutrikimas verčia organizmą sunkiau dirbti, kad palaikytų pagrindines funkcijas, ir taip išeikvoja energijos atsargas.
Medikai pastebi, kad šis nuovargis skiriasi nuo įprasto nuovargio – jis išlieka nepriklausomai nuo miego kokybės ir dažnai sustiprėja po valgio, ypač turtingo angliavandenių.
Šie energijos svyravimai gali smarkiai paveikti kasdienę veiklą ir gyvenimo kokybę.
Lėtai gyjančios žaizdos ir dažnos infekcijos
Daugeliui pacientų, kurių cukraus kiekis kraujyje nekontroliuojamas, sutrinka žaizdų gijimas ir padidėja jautrumas infekcijoms. Padidėjęs gliukozės kiekis pažeidžia kraujagysles ir sutrikdo kraujotaką, todėl į audinius mažiau patenka deguonies ir maistinių medžiagų. Tai trikdo natūralius organizmo gijimo procesus.
Be to, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje silpnina imuninės sistemos funkciją, todėl sunku kovoti su ligų sukėlėjais. Dažnai pasitaikantys požymiai: pjautinės žaizdos, kurios gyja kelias savaites, nuolatinės pėdų opos, dažnos šlapimo takų infekcijos ir pasikartojančios odos infekcijos, pavyzdžiui, išopėjimas ar grybelių išplitimas.
Dėl šių simptomų būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes negydomi jie gali išsivystyti į sunkias komplikacijas, įskaitant celiulitą, osteomielitą ar net galūnės amputaciją.
Neryškus matymas ir akių problemos
Neryškus matymas ir akių problemos
Nekontroliuojamas cukraus kiekis kraujyje turi įtakos ne tik žaizdų gijimui, bet ir regėjimui. Nuolat didelis gliukozės kiekis pažeidžia smulkias kraujagysles tinklainėje, o tokia būklė vadinama diabetine retinopatija. Šis pažeidimas gali sukelti neryškų matymą, tamsių dėmių matymą arba sunkumus fokusuojant.
Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje taip pat didina riziką anksčiau nei tikėtasi susirgti katarakta ir gali sukelti glaukomą. Gliukozės kiekio svyravimai gali sukelti laikinus regėjimo pokyčius, nes akies lęšiukas paburksta arba susitraukia.
Cukriniu diabetu sergantiems pacientams būtina reguliariai tikrintis akis, nes anksti nustačius šiuos pakitimus galima įsikišti, kol regėjimas neprarandamas visam laikui.
Rankų ir kojų dilgčiojimas arba tirpimas
Nuolatinis didelis gliukozės kiekis kraujyje dažnai pažeidžia periferinius nervus, todėl susergama diabetine neuropatija. Šis pažeidimas paprastai pasireiškia dilgčiojimu, tirpimu, deginimo pojūčiu arba skausmu, kuris prasideda galūnėse, ypač pėdose ir rankose.
Simptomai paprastai prasideda palaipsniui ir pirmiausia pasireiškia labiausiai nuo širdies nutolusiose vietose. Daugelis pacientų šį pojūtį apibūdina kaip „pins and needles” arba jausmą, tarsi dėvėtų nematomas pirštines ar kojines.
Negydoma neuropatija gali progresuoti iki visiško jutimo praradimo, todėl padidėja nepastebėtų traumų ir infekcijų rizika. Reguliarus cukraus kiekio kraujyje stebėjimas ir tikslinio lygio palaikymas yra esminės šios dažnos diabeto komplikacijos prevencinės priemonės.
