Internete pilna video ir straipsnių, kurie žada: „Pasigamink namuose perpus pigiau!” Aš irgi patikėjau. Nusipirkau varškės, sviesto, pasiruošiau dubenį ir skaičiuotuvą. Nes norėjau žinoti tiksliai – ar verta?
Rezultatas buvo toks netikėtas, kad pirmą kartą pagalvojau: gal tie visi taupymo guru tiesiog neskaičiuoja?
Kodėl visi kalba apie naminį lydinį sūrį
Lydintas sūris parduotuvėje – ne pati pigiausia prekė. Už 200 gramų dažnai paprašo euro ar daugiau. Šeima per savaitę suvalgo kelis pakelius, per mėnesį susidaro nemaža suma.
Logika atrodo paprasta: varškė pigu, sviestas pigu, tai kodėl nepasigaminus pačiam? Dar ir žinosi, kas viduje – jokių E-čių, jokių stabilizatorių.
Būtent tai ir norėjau patikrinti. Ne iš akies, o su konkrečiais skaičiais.
Ką nusipirkau ir kiek sumokėjau
Skaičiavimui pasirinkau 500 gramų išeigą – tiek maždaug ir gausis iš vienos porcijos ingredientų.
Varškė 500 g – apie 3,50 € (priklauso nuo gamintojo, bet vidutinė kaina tokia)
Sviestas 60 g – apie 0,90 € (skaičiuojant nuo 200 g pakelį už ~3 €)
Kiaušinis 1 vnt. – apie 0,20 €
Krapai ryšulėlis – apie 0,40 €
Druska, cukrus – centai, neskaičiuoju
Iš viso: apie 5 € už 500 g naminio lydinio sūrio.
O kiek kainuoja parduotuvėje?
Patikrinu „Maximos” ir „Lidl” kainas. 200 g lydinio sūrio kainuoja nuo 1,50 € iki 2,20 € priklausomai nuo gamintojo. Imkime vidutinę – 1,80 € už 200 g.
Tai reiškia, kad 500 g parduotuvinio lydinio sūrio kainuotų apie 4,50 €.
Palaukite. Išeina, kad naminis brangesnis?
Kur dingo tas „dvigubas taupymas”
Taip, skaičiai rodo būtent tai. Mano naminis lydytas sūris kainavo maždaug 5 €, o parduotuvėje tą patį kiekį nusipirkčiau už 4,50 €.
Tai kur tie žmonės ima „perpus pigiau”?
Spėju, kad arba skaičiuoja tik varškės kainą ir pamiršta visą kitą, arba lygina su brangiausiomis parduotuvių markomis, arba tiesiog… neskaičiuoja.
Dar nepridėjau savo laiko – o kepti, maišyti, plauti indus užtruko gerą pusvalandį. Jei skaičiuotume valandinį įkainį, naminis sūris taptų tikra prabanga.
Tai ar verta gaminti namuose?
Jei tikslas – sutaupyti pinigų – atvirai sakau, neverta. Skirtumas minimalus arba jo visai nėra.
Bet jei tikslas kitas – tada taip.
Naminis lydytas sūris turi privalumų, kurių parduotuvinis neturi: tiksliai žinai sudėtį, gali reguliuoti sūrumą, pridėti mėgstamų žolelių ar česnako. Vaikams saugu duoti, nes nėra jokių priedų.
Ir, pripažinsiu, skonis tikrai kitoks. Švelnesnis, varškiškesnis. Mano vyras, kuris parduotuvinį lydinį sūrį valgo be entuziazmo, naminį sušveitė per dvi dienas.
Receptas, jei vis tiek norite išbandyti
Paimkite 500 g varškės ir gerai ją ištrinkite šakute arba perleiskite per sietelį – kuo smulkiau, tuo kremingesnis bus rezultatas.
Sudėkite į metalinį dubenį ar puodą, įmuškite vieną kiaušinį, įberkite pusę šaukštelio druskos ir šaukštelį cukraus. Viską išmaišykite.
Pastatykite ant silpnos ugnies ir maišykite nuolat – tai svarbiausia. Maišote, maišote, maišote. Po 10–15 minučių masė pradės tirštėti ir tapti elastinga, trauksit šaukštą – velsis siūlai.
Tada įdėkite 60 g sviesto, sumaišykite ir dar minutę pakaitinkite. Galiausiai įmaišykite smulkintų krapų arba kitų žolelių pagal skonį.
Perkelkite į indelį, atvėsinkite ir dėkite į šaldytuvą. Laikysis apie savaitę.
Vienas patarimas, kuris tikrai padės
Jei vis tiek nusprendėte gaminti – pirkite didesnę varškės pakuotę. Kilograminė varškė proporcingai kainuoja pigiau nei 500 g. Pagaminsite daugiau, o santykinis taupymas bent kiek atsiras.
Ir naudokite silpniausią ugnį, kokią turite. Per stipri – ir sūris taps guminis, o ne kreminis.
Bet jei tiesiog norite lydinuko sumuštiniui – ramiai eikite į parduotuvę. Jūsų piniginė beveik nepajus skirtumo.
