Kiekvieną rytą gėriau šiltą vandenį su citrina. Penkerius metus. Skaičiau, kad tai greitina medžiagų apykaitą, valo organizmą, padeda mesti svorį. Rezultatas? Jokio.

Kai atėjau pas dietologę su skundu, kad niekas neveikia, ji pažiūrėjo į mano mitybos dienoraštį ir paklausė: „O kodėl citrina?” Pasakiau, kad visi taip daro. Ji papurtė galvą: „Yra geresnis variantas. Ir jis iš tikrųjų turi tyrimų.”

Tą rytą grįžau namo su nauju receptu. Po mėnesio supratau, kodėl jį davė.

Greipfrutas ir rozmarinas – derinys, kurio nesitikėjau

Kai dietologė pasakė „greipfrutas”, pagalvojau – nieko ypatingo. Bet tada pridėjo: „Su rozmarinu.”

„Rozmarinas? Tas, kurį dedu prie mėsos?”

Ji nusišypsojo: „Tas pats. Tik čia jis daro ką kita.”

Paaiškino, kad greipfrutas turi junginių, kurie gali padėti reguliuoti apetitą ir stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje. O rozmarinas – pagerina kraujotaką ir virškinimą. Kartu jie veikia geriau nei kiekvienas atskirai.

Ir svarbiausia – yra tyrimų, kurie tai patvirtina. Ne daug, bet yra. Su citrina – beveik nieko, išskyrus vitamino C.

Receptas, kurį dabar darau kiekvieną rytą

Paruošimas užtrunka trumpiau nei penkias minutes. Štai viskas, ko reikia:

Pusė greipfruto – prinokusio, sultingo. Raudonasis ar rožinis – nesvarbu, kuris labiau patinka.

Stiklinė šilto vandens – 250–300 ml. Ne karšto, ne šalto. Šilto.

Žiupsnelis rozmarino – maždaug 1/8 arbatinio šaukštelio. Gali būti šviežias arba džiovintas.

Išspauskite greipfrutą į stiklinę, įpilkite šilto vandens, įberkite rozmarino. Išmaišykite. Jei nenorite rozmarino gabalėlių – perkoškite.

Gerkite tuščiu skrandžiu, prieš pusryčius. Taip greičiau pasisavina ir geriau veikia apetitą.

Kas pasikeitė per pirmąsias dvi savaites

Pirmąją savaitę nieko ypatingo nepajutau. Gal truputį mažiau pūtė pilvą po valgio, bet tiek.

Antrąją savaitę pastebėjau keistą dalyką: nustojau ieškoti užkandžių tarp pietų ir vakarienės. Tas laikotarpis – maždaug 15–16 val. – visada buvo mano silpnoji vieta. Sausainiai, riešutai, šokoladas. Dabar tiesiog… nenorėjau.

Dietologė paaiškino, kad greipfruto skaidulos ir fitocheminiai junginiai gali didinti sotumo jausmą. Ne stebuklingai, bet pakankamai, kad nesikištum rankos į spintelę.

Po mėnesio užkandžiavimas tarp valgymų beveik išnyko. Ir tai buvo tikras skirtumas.

Ko realistiškai tikėtis – ir ko ne

Turiu būti sąžininga: tai ne stebuklingas lieknėjimo gėrimas. Kilogramai netirpsta patys savaime. Jei valgysite tortą kiekvieną vakarą – joks greipfrutas nepadės.

Bet kaip papildoma priemonė – veikia. Štai kas realiai gali pasikeisti:

Mažesnis apetitas tarp valgymų. Ne dramatiškai, bet pastebimai.

Stabilesnis cukrus kraujyje. Mažiau tų „dūžių”, kai staiga norisi saldaus.

Lengvesnis virškinimas. Mažiau sunkumo po valgio.

Geresnis sotumo jausmas. Porcijos pradeda atrodyti pakankamos.

Visa tai – per kelias savaites nuoseklaus gėrimo. Ne per dieną, ne per tris.

Kam šis gėrimas NETINKA – svarbu žinoti

Dietologė perspėjo iš karto: „Prieš pradėdama, patikrink, kokius vaistus geri.”

Greipfrutas turi junginių, kurie keičia daugelio vaistų metabolizmą. Tai rimta – ne šiaip atsargumas.

Ypač svarbu pasitarti su gydytoju, jei vartojate:

• Statinus (cholesterolio vaistus)
• Kai kuriuos kraujo spaudimo vaistus (kalcio kanalų blokatorius)
• Imunosupresinius vaistus
• Kai kuriuos psichikos sveikatos vaistus

Jei turite refliuksą ar padidėjusį skrandžio rūgštingumą – greipfrutas gali pabloginti simptomus. Citrusai yra rūgštūs, ir tai gali sukelti nemalonumus.

Nėščios ir maitinančios – geriau pasitarti individualiai. Tyrimų apie koncentruotą vartojimą nėra pakankamai.

Jei abejojate – paklauskite gydytojo ar vaistininko. Geriau papildomas klausimas nei problema.

Kaip įtraukti į rutiną, kad tikrai veiktų

Pirmąsias dvi savaites buvau chaotiška – kartais gėriau, kartais pamiršdavau. Efekto beveik nebuvo.

Tada padariau vieną pakeitimą: vakare pasiruošiu viską rytui. Perpjaunu greipfrutą, padedu ant stalo, šalia – rozmarinas ir stiklinė. Ryte tik užverdu vandenį ir per dvi minutes viskas paruošta.

Vedžiau dienoraštį. Ne sudėtingą – tiesiog užsirašiau, kaip jaučiausi: ar buvau alkana prieš pietus, ar norėjosi užkandžių, kaip jautėsi pilvas. Po dviejų savaičių pasimatė tendencijos.

Neišsižadėjau visko kito. Gėrimas – tik papildoma priemonė. Jis neveikia, jei visa kita – chaosas. Subalansuoti valgiai, judėjimas, pakankamas miegas – tai vis dar pagrindas.

Kodėl ne citrina?

Grįžtu prie to, nuo ko pradėjau. Penkerius metus gėriau citriną su vandeniu – ir nieko.

Citrina turi vitamino C. Tai tiesa. Bet nėra rimtų tyrimų, kurie rodytų, kad citrinos vanduo padeda mesti svorį ar kontroliuoti apetitą.

Greipfrutas – turi. Ne daug, bet turi. Jo skaidulos, naringeninas ir kiti junginiai buvo tirti. Rezultatai – kuklūs, bet realūs.

Rozmarinas – irgi turi tyrimų apie virškinimo ir kraujotakos palaikymą.

Ar tai reiškia, kad greipfrutas yra stebuklas? Ne. Bet jis turi daugiau pagrindo nei citrina.

Viena stiklinė, kuri pakeitė įprotį

Nesakau, kad šis gėrimas išsprendė visas mano problemas. Bet jis padarė vieną svarbų dalyką: padėjo sustabdyti užkandžiavimą, kuris mane kankino daugelį metų.

Kartais pakanka vieno mažo pakeitimo, kad kiti dalykai pradėtų keistis. Mano atveju – ta viena stiklinė ryte buvo tas pakeitimas.

Jei citrina jums neveikia – gal verta išbandyti kažką, kas turi daugiau nei tradiciją ir madą. Gal verta išbandyti tai, kas turi bent šiek tiek mokslo.