Tris mėnesius skundžiausi nuovargiu, nors niekas neskaudėjo – kol kaimynė, buvusi slaugytoja, uždavė klausimą, kurio negirdėjau iš nė vieno gydytojo.
„Kelintą valandą paskutinį kartą žiūri į telefoną prieš miegą?” – paklausė ji, kai vėl minėjau, kad jaučiuosi lyg išgręžta. Atsakiau sąžiningai – dažniausiai iki vidurnakčio. Ji tik palingavo galvą: „Štai ir visa tavo liga.”
Maniau, kad perdeda. Juk miegojau septynias valandas, valgiau normaliai, net sportuodavau kartais. Bet tas tylus prislėgtumas niekur nedingo – lyg visą laiką nešiotum ant pečių nematomą kuprinę.
Kai niekas neskauda, bet viskas blogai
Šiuolaikinė medicina pripažįsta šią būseną kaip kliniškai reikšmingą. Žemas energijos lygis, smegenų migla, sumažėjusi nuotaika ir motyvacijos stoka – visa tai signalizuoja apie fiziologinę ar psichologinę disfunkciją, net jei tradiciniai tyrimai nieko nerodo.
Problema ta, kad tokie simptomai neturi lokalizuoto skausmo. Nėra ko parodyti gydytojui, nėra vietos, kuri skauda. Todėl daugelis tiesiog gyvena su tuo jausmu, manydami, kad „taip ir turi būti”.
Bet tylūs įspėjamieji ženklai dažnai eina prieš diagnozuojamas būkles. Ir kuo anksčiau juos atpažįsti, tuo lengviau išvengti rimtesnių problemų.
Penki dalykai, kuriuos gali parodyti kraujo tyrimai
Jei blogai jaučiatės ilgiau nei porą savaičių, kraujo tyrimai gali atskleisti tai, ko nejuntate:
Geležies, magnio, vitamino D ir B grupės vitaminų trūkumai – dažniausios „nematomos” nuovargio priežastys, kurias galima išspręsti papildais ar mitybos pokyčiais.
Skydliaukės funkcijos tyrimai (TSH, laisvasis T4) parodo, ar medžiagų apykaita sulėtėjusi. Pilnas kraujo vaizdas atskleidžia anemiją ar infekciją. Uždegimo žymenys rodo, ar organizme vyksta kažkas, ko nejaučiate.
Šie tyrimai paverčia neaiškų „blogai jaučiuosi” į konkrečią priežastį, kurią galima gydyti.
Kodėl stresas išsekina net tada, kai „nieko nedarote”
Kaimynė paaiškino dar vieną dalyką, kurio nepagalvojau: lėtinis stresas išeikvoja energiją net tada, kai fiziškai ilsitės.
Kai nervų sistema nuolat budri, kortizolis – streso hormonas – lieka padidėjęs. Organizmas sunaudoja išteklius, nors jūs tiesiog sėdite prie kompiuterio. Nerimas pasireiškia kūne: širdies plakimu, virškinimo sutrikimais, prakaitavimu. Visa tai kainuoja energiją.
O nerimą sukeliantis mąstymas trikdo miegą. Net jei gulite aštuonias valandas, poilsio kokybė prasta. Ryte keliatės pavargę, nors „turėtumėte” būti pailsėję.
Perdegimas dėl ilgalaikio streso sukelia būseną, kuriai vien poilsio nepakanka. Reikia kažko daugiau.
Keturi pokyčiai, kuriuos galima pradėti šiandien
Prieš bėgant pas gydytoją, yra keletas dalykų, kurie dažnai padeda pirmiausia:
Nuoseklus miego laikas – gultis ir keltis tuo pačiu metu, net savaitgaliais. Ir taip, ekranų vengimas prieš miegą tikrai veikia. Kaimynė buvo teisi.
Reguliarus hidratavimas ir subalansuoti valgiai stabilizuoja gliukozės kiekį kraujyje. Tie popietiniai „kritimai” dažnai ateina ne iš darbo, o iš to, ką valgėte pietums.
Trumpi pasivaikščiojimai lauke gerina kraujotaką ir nuotaiką. Ne dėl sporto – dėl natūralios šviesos ir judėjimo, kurio kūnas tiesiog reikalauja.
Intervalai be ekranų leidžia nervų sistemai atsipalaiduoti. Net penkiolika minučių per dieną daro skirtumą.
Kada jau laikas eiti pas gydytoją
Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi–tris savaites, nors pakeitėte įpročius – laikas tyrimams. Jei nuovargis trukdo dirbti ar gyventi normaliai – irgi.
Ypač svarbu nedelsti, jei kartu pasireiškia nepaiškinamas svorio pasikeitimas, karščiavimas ar atminties sutrikimai.
Gydytojai gali atskirti maistinių medžiagų nepakankamumą, skydliaukės problemas ir psichologinius veiksnius. Visi jie gydomi skirtingai, todėl svarbu žinoti, su kuo susiduriate.
Kas pasikeitė po mėnesio
Dabar telefono neliečiu bent valandą prieš miegą. Skamba kaip smulkmena, bet poveikis buvo didesnis, nei tikėjausi. Pradėjau gerti daugiau vandens, valgyti reguliariau, išeiti į lauką bent kartą per dieną.
Ne, netapau kitu žmogumi. Bet ta nematoma kuprinė ant pečių palengvėjo. Ir kai dabar sutinku kaimynę, ji šypsosi: „Matau, kad pradėjai klausyti.”
Kartais atsakymas slypi ne receptuose, o paprasčiausiuose klausimuose, kurių niekas neužduoda.
