Dešimtmečius gydytojai kartojo tą patį: santuoka saugo sveikatą. Vedę žmonės gyvena ilgiau, rečiau serga širdies ligomis, geriau atsigauna po operacijų. Tai buvo beveik aksioma.
Tačiau naujas tyrimas apvertė šią prielaidą aukštyn kojomis. Ir išvados nustebino net pačius mokslininkus.
18 metų trukęs stebėjimas, apėmęs daugiau nei 24 000 vyresnio amžiaus žmonių, atskleidė visiškai priešingą tendenciją. Ir ji susijusi su viena labiausiai bauginančių senatvės ligų.
Ką tiksliai parodė tyrimas
Floridos valstijos universiteto mokslininkai rezultatus paskelbė prestižiniame žurnale „Alzheimer’s & Dementia”. Jie stebėjo 24 107 vyresnius suaugusiuosius, kurių vidutinis amžius tyrimo pradžioje buvo beveik 72 metai.
Išvados prieštarauja viskam, ką manėme žinantys.
Niekada nesusituokę žmonės turėjo maždaug 40 proc. mažesnę demencijos riziką nei vedusieji. Našliai – 27 proc. mažesnę. Išsiskyrę – 34 proc. mažesnę.
Kitaip tariant, būtent vedę žmonės susirgo dažniausiai.
Kodėl vieniši žmonės apsaugoti
Mokslininkai siūlo keletą paaiškinimų.
Vieniši žmonės dažnai kuria platesnį socialinį tinklą. Jie palaiko glaudesnius ryšius su draugais, kaimynais, bendruomene. O būtent įvairiapusiška socialinė sąveika – ne vien vienas artimas žmogus šalia – stimuliuoja smegenis ir saugo nuo pažinimo nuosmukio.
Be to, nesusituokę žmonės turi daugiau autonomijos. Jie laisviau renkasi gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą. Niekas netrukdo eiti į sporto klubą, niekas neprieštarauja dėl vakarienės meniu.
Ir galiausiai – streso nebuvimas. Arba tiksliau: tam tikros rūšies streso nebuvimas.
Lėtinis stresas ir smegenys
Nelaiminga santuoka – tai ne tik emocinis diskomfortas. Tai chroniškas stresas, kuris veikia biologinius procesus.
Nuolatinė įtampa kelia kortizolio lygį kraujyje. Laikui bėgant tai sukelia uždegiminius procesus smegenyse ir gali lemti hipokampo – atminčiai svarbios srities – susitraukimą.
Trumpai tariant: bloga santuoka gali tiesiogine prasme mažinti smegenis.
Vieniši žmonės, palaikantys gerus ryšius su draugais ir bendruomene, patiria emocinę paramą iš įvairių šaltinių. Tai mažiau intensyvu nei kasdieniai konfliktai su partneriu, su kuriuo gyvenate po vienu stogu.
Prieš skubant skirtis: svarbios pastabos
Šis tyrimas nekelia tikslo išardyti santuokas. Ir patys mokslininkai ragina neinterpretuoti rezultatų pernelyg tiesmukai.
Pirma, tai stebėjimo tyrimas – jis parodo koreliaciją, bet neįrodo priežastingumo. Gali būti ir kitų veiksnių, kurie lemia skirtumą: socioekonominis statusas, prieinamumas prie sveikatos priežiūros, genetika.
Antra, yra vadinamasis aptikimo šališkumas. Vedę žmonės turi partnerį, kuris pastebi pirmuosius simptomus ir nuveda pas gydytoją. Vieniši žmonės gali ilgiau gyventi su nepastebėta liga. Tai reiškia, kad vedusiųjų demencija tiesiog diagnozuojama dažniau – ne būtinai dažniau pasireiškia.
Trečia, svarbu ne pats santuokos faktas, o jos kokybė. Laiminga santuoka gali būti apsauginis veiksnys. Nelaiminga – rizikos faktorius.
Ką daryti su šia informacija
Šis tyrimas nepateikia galutinio atsakymo. Jis kelia klausimus, kuriuos mokslininkai tirs toliau.
Tačiau viena išvada jau dabar aiški: santykių kokybė svarbesnė nei statusas. Nei vedybų žiedas, nei jo nebuvimas savaime neapsaugo nuo demencijos.
Apsaugo tai, kas vyksta kasdien: ar jaučiatės palaikomi, ar patiriamas nuolatinis stresas, ar turite įvairių socialinių ryšių, ar esate izoliuoti.
Jei esate vedę ir laimingi – puiku. Jei esate vieniši ir turite gerų draugų – irgi puiku. Svarbiausia ne dokumentas, o tai, kaip jaučiasi jūsų smegenys kiekvieną dieną.
