Kovo pradžia – tas metas, kai patyrę sodininkai jau sukasi, o pradedantieji dar galvoja, kad per anksti. Bet būtent dabar priimti sprendimai nulems, ar gegužę džiaugsitės pirmuoju derliumi, ar stebėsite, kaip kaimynas jau skina pomidorus.
Yra vienas dalykas, kurį daro visi sėkmingi daržininkai, bet retai apie jį kalba atvirai. Ir jis prasideda ne lauke, o namuose.
Kodėl kai kurie sodininkai visada aplenkia kitus
Paslaptis paprasta: laiko planavimas. Tie, kurie gegužę turi stiprius, žydėti pasiruošusius augalus, juos pradėjo auginti dar vasario pabaigoje ar kovo pradžioje. Ne lauke – patalpose.
Pomidorai, paprikos ir baklažanai turi ilgą augimo sezoną. Jei lauksite, kol galėsite sėti tiesiai į žemę, prarasite brangias savaites. Kol jūsų daigai tik dygs, kaimyno jau bus pasiruošę persodinimui.
Bet auginimas patalpose reikalauja žinoti keletą svarbių dalykų, be kurių daigai tiesiog neišgyvens.
Šviesa ir šiluma – du veiksniai, kurie viską lemia
Langų šviesos dažniausiai neužtenka. Daigai, negaunantys pakankamai šviesos, išauga ilgi, ploni ir silpni – jie tiesiog tiesiasi link saulės ir neturi jėgų. Tokius augalus persodinus lauke, didelė tikimybė, kad jie žus.
Dirbtinės auginimo lempos – nebrangus sprendimas. Jas reikia laikyti vos 5–8 cm virš daigų ir kelti aukštyn augalams augant.
Temperatūra taip pat kritiškai svarbi. Daugumai daržovių reikia 18–24 °C pastovios šilumos. Šaltyje daigai sustoja, per dideliame karštyje – serga. Virtuvės palangė prie radiatorių dažnai veikia puikiai.
Jei neturite sąlygų ar įrangos – nieko baisaus. Balandžio pabaigoje sodininkystės parduotuvėse rasite jau užaugintų daigų. Tai kainuoja daugiau, bet rezultatas garantuotas.
Šalčiui atsparūs augalai – tiesiai į lauką
Kol pomidorai ir paprikos šildosi ant palangės, lauke galite sėti visai kitas kultūras. Kai kurie augalai ne tik toleruoja šaltį – jiems jis naudingas.
Medetkos (kalendros) ir gvazdikėliai puikiai dygsta vėsioje dirvoje. Šaltos nakties jiems nebaisu, o šaknų sistema susiformuoja stipresnė nei sėjant vėliau.
Kvapieji žirneliai – dar vienas puikus pasirinkimas ankstyvai sėjai. Jie mėgsta vėsumą ir pradės žydėti anksčiau už tuos, kurie sėti balandį.
Tiesioginė sėja turi ir praktinį privalumą: augalai nepatiria persodinimo streso. Jie nuo pat pradžių auga ten, kur ir augs – tai mažiau darbo jums ir mažiau rizikos augalams.
Persodinimo menas: kaip nepadaryti brangios klaidos
Užauginti daigus – tik pusė darbo. Persodinimas laukan – momentas, kai daugelis praranda viską.
Pagrindinė taisyklė: laukite, kol praeis šalnų pavojus. Lietuvoje tai paprastai vėlyvas balandis–gegužės pradžia, priklausomai nuo regiono. Stebėkite orų prognozes – viena netikėta šalna gali sunaikinti kelių mėnesių darbą.
Dirvožemio temperatūra taip pat svarbi. Šalčiui atsparios daržovės gali keliauti laukan, kai žemė pasiekia 10 °C. Pomidorams, paprikoms ir baklažanams reikia bent 15–16 °C.
Ir nepamirškite grūdinimo – palaipsnio pratinimo prie lauko sąlygų. Per 7–10 dienų daigus kasdien vis ilgesniam laikui išnešite į lauką: pirmą dieną valandai, kitą – dviem, ir taip toliau. Taip stiebai sustiprėja, o persodinimo šokas sumažėja iki minimumo.
Gegužės premija: sodas, pilnas bičių ir drugelių
Jei norite ne tik derliaus, bet ir gyvybės pilno sodo, kovas – puikus metas sėti ir dekoratyvinius augalus.
Cinije, nasturcijos, kosmėjos ir lobelijos, sėtos dabar, iki birželio jau žydės. O žydintis sodas – tai ne tik grožis. Tai maistas apdulkintojams, kurie vėliau apdulkins jūsų daržoves.
Bitės ir drugeliai aktyviausiai dirba, kai turi iš ko maitintis. Jūsų gėlės tampa jų prieglobsčiu – o jie savo ruožtu padidina jūsų daržo derlių.
Vienas kovas, teisingi sprendimai – ir gegužę turėsite sodą, kuriame ir skoniai, ir spalvos, ir gyvenimas.
