Atėjau pas šeimos gydytoją dėl nuolatinio nuovargio ir užmaršumo. Maniau, kad išgirsiiu apie vitaminų trūkumą arba miego problemas. Bet pirmas jos klausimas buvo toks, kokio visiškai nesitikėjau.
„Kaip dažnai valgote moliūgą?” – paklausė gydytoja Jolanta, žiūrėdama į mano tyrimų rezultatus.
Moliūgą? Gal kartą per metus, Helovinui. Kas čia bendra su mano būkle?
„Štai ką aš jums pasakysiu,” – pradėjo ji. – „Moliūgas turi vieną medžiagą, kurios trūksta daugumai mano pacientų. Ir tai gali paaiškinti, kodėl jūs jaučiatės taip, kaip jaučiatės.”
Medžiaga, apie kurią niekas nekalba
Gydytoja Jolanta paaiškino, kad moliūgas yra vienas turtingiausių cholino šaltinių. Cholinas – tai maistinė medžiaga, būtina neurotransmiterių sintezei. Paprasčiau tariant, be jo smegenys negali tinkamai perduoti signalų.
„Kai cholino trūksta, žmonės skundžiasi būtent tuo, kuo skundžiatės jūs – užmaršumu, sunkumais susikaupti, nuolatiniu nuovargiu,” – paaiškino ji.
Bet tai dar ne viskas. Moliūgas taip pat turtingas vitamino C ir karotenoidų – antioksidantų, kurie saugo nervų ląsteles nuo pažeidimų ir stiprina imuninę sistemą.
„Jūs sakėte, kad pernai sirgote penkis kartus per žiemą. Tai irgi gali būti susiję,” – pridūrė gydytoja.
Kodėl moliūgas – ne braškės ar špinatai
Paklausiau, kodėl būtent moliūgas, o ne kokie nors kiti daržovės.
„Yra daug gerų produktų,” – sutiko gydytoja Jolanta. – „Bet moliūgas turi retą derinį: cholinas atminčiai, vitaminas C imunitetui, skaidulos žarnyno sveikatai ir viso to – su labai mažai kalorijų. Be to, jis pigus ir ilgai išsilaiko.”
Pasirodo, žarnyno sveikata tiesiogiai susijusi ir su smegenų veikla, ir su imuninės sistemos stiprumu. Mokslininkai tai vadina „žarnyno-smegenų ašimi” – ir moliūgo skaidulos tą ryšį palaiko.
Kiek reikia valgyti, kad pajustum skirtumą
„Nekalbame apie kilogramą per dieną,” – nusišypsojo gydytoja, matydama mano sunerimusi veidą. – „Užtenka kelių porcijų per savaitę. Kepti kubeliai, sriuba, tyrė prie mėsos – bet kas.”
Ji pasakė, kad tyrimai rodo pirmus pokyčius maždaug po 4–12 savaičių reguliaraus vartojimo. Žmonės pastebi:
- Geresnę dėmesio koncentraciją
- Mažiau popietinio nuovargio
- Retesnes peršalimo ligas
- Stabilesnį energijos lygį per dieną
„Tai ne stebuklas ir ne vaistas,” – pabrėžė gydytoja Jolanta. – „Bet tai paprastas, pigus dalykas, kurį galite padaryti patys. Ir kuris tikrai veikia.”
Šeši būdai valgyti moliūgą, jei nekenčiate moliūgo
Didžiausia problema – daugelis žmonių tiesiog nežino, ką su moliūgu daryti. Gydytoja Jolanta pasidalijo patarimais, kuriuos duoda savo pacientams:
Kepti kubeliai – supjaustykite, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pabarstykite druska ir kepkite orkaitėje 25 minutes. Skonis visiškai kitoks nei virto moliūgo.
Sriuba tyrė – išvirkite moliūgą, sutrinkite su sviestu ir šlakeliu grietinėlės. Paruošiama per 20 minučių.
Priedas prie avižinės košės – įmaišykite šaukštą konservuotos moliūgo tyrės į rytinę košę. Skonio beveik nejaučiate, bet nauda lieka.
Smoothie – sumaišykite moliūgo tyrę su bananu, jogurtu ir cinamonu. Vaikai net nesupranta, kad geria daržovę.
Tarkuotas moliūgas – smulkiai sutarkuokite ir pakepinkite – gausite garnyrą, panašų į ryžius.
Įmaišytas į padažą – moliūgo tyrė puikiai tinka makaronų padažams, suteikdama kreminę tekstūrą.
Kodėl verta pabandyti būtent dabar
Grįžau pas gydytoją Jolantą po trijų mėnesių. Per tą laiką stengiausi valgyti moliūgą bent du kartus per savaitę – dažniausiai keptą arba sriubos pavidalu.
„Kaip jaučiatės?” – paklausė ji.
Tiesą sakant – geriau. Ne stebuklingai, ne kaip koks nors vitaminų reklamos veikėjas. Bet stabiliau. Mažiau tų akimirkų, kai stovi prie šaldytuvo ir nežinai, ko atėjai. Mažiau peršalimų per žiemą – tik vienas, palyginti su penkiais praėjusiais metais.
„Tai ir yra esmė,” – pasakė gydytoja. – „Ne stebuklai, o maži, nuoseklūs pokyčiai. Moliūgas – vienas iš jų.”
Kitą kartą parduotuvėje praeidami pro daržovių skyrių, sustokite prie moliūgų. Galbūt tai pigiausia investicija į savo sveikatą, kokią galite padaryti šį sezoną





