Stovėjau Toskanos turguje ir žiūrėjau, kaip pardavėja smulkina didžiulį glėbį baziliko tiesiai ant prekystalio. Paklausiau, kam tiek daug. Ji nusijuokė ir atsakė: „Užšaldyti. Su aliejumi. Žiemą bus kaip vasara.”
„Kaip tai — su aliejumi?” paklausiau. Ji parodė — susmulkinti lapai sudedami į ledo kubelių formeles ir užpilami alyvuogių aliejumi. Viskas. Jokių konservantų. Jokių sudėtingų procesų.
Grįžau namo ir nuo to laiko nebeišmečiau nė vieno baziliko stiebelio.
Aliejaus kubeliai — paprasčiausias būdas
Susmulkinti krapai, petražolės, bazilikai ar mėtos sudedami į formelę. Užpilami alyvuogių aliejumi. Dedami į šaldiklį. Po kelių valandų — paruošti.
Kiekvienas kubelis yra viena porcija. Iššaldyti nereikia — tiesiog įmetamas į karštą keptuvę ar verdantį puodą. Aliejus ištirpsta, žolelės paleidžia aromatą, ir vakarienė iškart kvepia kitaip.
„Žiemą ištraukiu du kubelius, įmetu į sriubą — ir virtuvė kvepia taip, lyg būtų vasara,” papasakojo viena šeimininkė. „Svečiai visada klausia, kas per prieskoniai.”
Spalva išlieka ryški. Skonis — gyvas. O atliekų — nulis.
Džiovinimas — antras gyvenimas
Kai žolelių per daug net kubeliams — džiovinimas. Išdėlioti ant popieriaus saulėtoje vietoje arba sudėti į džiovyklę. Kai lapeliai traška tarp pirštų — paruošta.
Sutrupinti į stiklainėlį, jie tampa naminių prieskonių mišinių pagrindu. Truputis druskos. Žiupsnelis rūkytos paprikos. Citrinos žievelės tarkis. Ir turite savo prieskonių mišinį, kurio nė vienoje parduotuvėje nerasite.
„Darau tris mišinius,” pridūrė šeimininkė. „Vieną su česnaku ir čili — mėsai. Kitą su citrina — žuviai. Trečią — tiesiog žoleles su druska.”
Česnakas ir čili — trečias lygis
Sauja džiovintų žolelių sumaišoma su smulkintu česnaku ir žiupsneliu džiovinto čili. Mišinys skleidžia šiltą, kaimišką aromatą — žalią, aštrų ir šiek tiek dūminį.
Laikomas mažame stiklainėlyje, jis tarnauja mėnesius. Šaukštelis į sriubą. Žiupsnelis ant keptos duonos su aliejumi. Pabarstyta ant troškinio prieš pat patiekiant.
Paprasčiausi patiekalai staiga įgauna gylį. Sultinys sutirštėja. Daržovės atsigauna. Ir viskas — iš to, kas kitaip būtų atsidūrę šiukšlių kibirėlyje.
Nė vienas lapelis nebeprapuola
Tą dieną Toskanos turguje supratau vieną paprastą dalyką. Žalumynai — ne priedas, kurį galima išmesti. Jie yra skonis, kurį galima išsaugoti. Aliejuje. Druskoje. Stiklainėlyje.
Nuo to laiko mano šaldiklyje visada yra žalių kubelių. Spintelėje — trys stiklainėliai su mišiniais. Ir kiekvieną kartą, kai gaminu vakarienę, prisimenu tą pardavėją, kuri nusijuokė ir pasakė tai, ko niekas anksčiau nebuvo pasakęs: „Niekada neišmesk to, kas dar kvepia.”
