Kiekvieną vakarą, kiek save pamenu, močiutė užsiplikydavo arbatos iš keisto žalsvų sėklelių. Vaikystėje maniau, kad tai tiesiog senas įprotis – kažkas, ką daro visi seneliai. Niekada neklausiau kodėl.
Praėjusį mėnesį, kai pasiskundžiau nuolatiniu pilvo pūtimu ir nemiga, mama pasakė sakinį, kuris viską pakeitė: „Žinai, močiutė niekada nesiskundė nei virškinimo problemomis, nei miego sutrikimais. Gal dėl tos arbatos?”
Pradėjau domėtis – ir sužinojau, kad tas „keistas senelių gėrimas” turi mokslinį pagrindą, apie kurį niekas man nepasakojo.
Žolė, kurią ignoravome visą gyvenimą
Tai buvo krapų arbata – iš tų pačių krapų, kuriuos dedame į agurkus ar salotų padažą. Pasirodo, jų sėklos ir lapai turi savybių, kurias tradicinė medicina žinojo šimtmečius, o šiuolaikinis mokslas tik pradeda patvirtinti.
Krapuose yra eterinių aliejų, kurie veikia tris organizmo sistemas vienu metu: virškinimą, kraujotaką ir nervų sistemą. Ne kaip vaistas, o kaip švelni, kasdienė parama.
Močiutė to nežinojo moksliniais terminais. Ji tiesiog žinojo, kad po tos arbatos geriau jaučiasi. Ir gėrė ją kiekvieną vakarą penkiasdešimt metų.
Kodėl pilvas nustoja pūstis
Didžiausia krapų sėklų galia – virškinimo sistemai.
Jų eteriniai aliejai atpalaiduoja žarnyno lygiuosius raumenis. Tai reiškia mažiau spazmų, mažiau dujų kaupimosi, geresnę peristaltiką. Žmonės, kurie reguliariai geria krapų arbatą, dažniausiai pastebi, kad po valgio nebėra to nemalonaus „baliono” jausmo pilve.
Tai ypač aktualu tiems, kurie kenčia nuo funkcinio pilvo pūtimo – kai tyrimai nieko nerodo, bet diskomfortas tikras.
Vienas puodelis po vakarienės gali pakeisti vakarų savijautą iš esmės.
Nervai, kurie pagaliau nurimsta
Antrasis krapų poveikis – raminamasis.
Močiutė visada sakydavo: „Išgeriu arbatos ir galiu miegoti.” Maniau, kad tai placebo efektas arba tiesiog šilto gėrimo poveikis. Bet ne tik.
Krapų junginiai turi švelnų sedatyvinį poveikį – jie mažina nervinę įtampą ir padeda greičiau užmigti. Ne taip stipriai kaip migdomieji vaistai, bet užtektinai, kad jaustųsi skirtumas.
Vakaro puodelis krapų arbatos gali tapti signalu organizmui: diena baigėsi, laikas ramintis.
Sėklos ar lapai – ką rinktis
Čia prasideda praktinė dalis, kurią išmokau metodiškai tyrinėdama močiutės receptus.
Krapų sėklos – stipresnis variantas. Jose daugiau koncentruotų eterinių aliejų. Tinka, kai reikia aiškesnio poveikio: po sunkaus valgio, esant spazmams, kai pilvas tikrai kamuoja.
Krapų lapai – švelnesnis pasirinkimas. Aromatinga, lengva arbata, ideali vakarui arba jautriam skrandžiui. Tinka tiems, kurie nori kasdienės naudos be stipraus poveikio.
Močiutė, kaip dabar suprantu, vartojo sėklas – nes jos poveikis buvo tai, ko jai reikėjo.
Kaip pasigaminti teisingai
Močiutės receptas buvo paprastas, bet tikslus:
Sėklų arbatai: sutrinti 1–2 arbatinius šaukštelius krapų sėklų (galima grūstuvėliu arba šaukšto nugara), užpilti karštu vandeniu (apie 240 ml), uždengti ir palikti 10–15 minučių. Kuo ilgiau – tuo stipriau. Nukoškite ir gerkite šiltą.
Lapų arbatai: 1 valgomasis šaukštas šviežių arba 1 arbatinis šaukštelis džiovintų lapų puodeliui. Užpilkite karštu vandeniu, palaikykite 5–7 minutes. Švelnesnė, aromatingesnė versija.
Geriausias laikas – po vakarienės arba prieš miegą. Vienas ar du puodeliai per dieną – optimalu ilgalaikiam vartojimui.
Su kuo derinti
Močiutė kartais pridėdavo ramunėlių – tai sustiprina raminamąjį efektą. Kiti geri deriniai:
- Pankoliai – dar labiau palengvina virškinimą
- Citrinžolė – gilina atsipalaidavimą
- Medus ir citrina – pagerina skonį, jei krapų aromatas per intensyvus
Kada būti atsargiems
Yra keletas situacijų, kai krapų arbatą reikia vartoti atsargiai arba visai vengti:
- Jei vartojate kraujospūdžio vaistus – krapai gali sustiprinti jų poveikį
- Jei vartojate raminamuosius – galimas pridėtinis efektas
- Nėštumo ar žindymo metu – geriau pasitarti su gydytoju
- Jei esate alergiški salierui, morkai ar petražolėms – krapai priklauso tai pačiai augalų šeimai
Jei simptomai nesumažėja arba blogėja – kreipkitės į specialistą. Krapų arbata yra pagalbinė priemonė, ne gydymas.
Kodėl verta pradėti šį vakarą
Grįžau prie močiutės įpročio. Jau mėnesį geriu krapų arbatą po vakarienės – kartais sėklų, kartais lapų.
Stebuklingų pokyčių nėra. Bet yra kažkas kita: vakarai tapo ramesni. Pilvas nebepučia taip kaip anksčiau. Užmiegu lengviau.
Galbūt tai placebo. Galbūt – ne. Bet viena žinau tikrai: močiutė kažką žinojo. Ir gerai, kad pagaliau pradėjau klausytis.
