Kiek kartų atidarėte šaldytuvą ir radote sūrio gabalą, kuris tapo kietas kaip akmuo? Briaunos nudžiūvusios, paviršius sukietėjęs, tekstūra primena plastiką. Daugelis tokį sūrį tiesiog išmeta – atrodo, kad jis jau nebetinkamas valgyti.
Pati taip dariau metus. Kol vieną vakarą pas kaimynę pamačiau keistą vaizdą: ji merkė sūrio gabaliukus į dubenį su skysčiu. Paklausiau, ką daro, ir ji paaiškino, kad tai senas kaimo triukas, kurį žinojo jos močiutė. Po valandos tas pats sukietėjęs sūris vėl buvo minkštas ir elastingas.
Kodėl sūris sukietėja
Prieš kalbant apie sprendimą, svarbu suprasti problemą. Sūris – tai baltymai ir riebalai, surišti vandeniu. Kai jį paliekame neuždengtą ar prastai suvyniotą, drėgmė garuoja į aplinką.
Baltymai ir riebalai persitvarkydami sudaro tankesnę struktūrą. Sūris tampa kietas, susidaro sausa plutelė. Ypač greitai tai vyksta su supjaustytomis riekelėmis, kur didelis paviršiaus plotas pagreitina džiūvimą.
Svarbu: tai nėra gedimas. Sūris tiesiog prarado drėgmę. Jei nėra pelėsio, nemalonaus kvapo ar gleivėtumo – jis vis dar saugus vartoti.
Paprastas sprendimas iš šaldytuvo
Kaimynės metodas pasirodė stulbinamai paprastas: panardinti sūrį į pieną.
Taip, į paprastą pieną, kokį turite šaldytuve. Pieno vandeningoji dalis prasiskverbia į sukietėjusio sūrio struktūrą ir atkuria prarastą drėgmę. Baltymai vėl tampa elastingi, o tekstūra – tokia, kokia buvo iš pradžių.
Metodas veikia su pusiau kietais sūriais – olandiškais, gouda, edamu ir panašiais. Tai tie sūriai, kurie dažniausiai ir sukietėja šaldytuve.
Žingsnis po žingsnio instrukcija
Supjaustykite sukietėjusį sūrį į vienodo dydžio gabalus. Kuo plonesni gabaliukai, tuo greičiau įsigeria drėgmė. Optimalus storis – apie 1 cm.
Sudėkite į nereaktyvų indą – stiklinį ar keraminį. Užpilkite šviežiu, riebiausiu pienu (idealiai – 3,5% riebumo). Pienas turi visiškai padengti sūrį.
Palikite stovėti kambario temperatūroje maždaug valandą. Orientuokitės į santykį: 1 cm storio sūriui reikia apie 15 minučių. Storingesniems gabalams – ilgiau.
Maždaug per pusę proceso švelniai pamaišykite, kad pienas pasiskirstytų tolygiai.
Tikrinkite tekstūrą kas 20–30 minučių. Ieškokite lankstumo – sūris turi lengvai lenkiasi, bet nebūti permirkęs.
Kaip pagreitinti procesą
Jei neturite valandos laukti, galima naudoti šiltą pieną. Pašildykite jį iki 30–35 °C – šiltas, bet ne karštas. Aukštesnė temperatūra padidina molekulių judrumą ir pagreitina drėgmės įsisavinimą.
Su šiltu pienu procesas sutrumpėja iki 30–45 minučių.
Kitas triukas – naudoti sandarų indą su dangčiu. Tai sumažina garavimą ir palaiko drėgną mikroklimatą. Kai kurios šeimininkės net naudoja vakuuminius maišelius.
Jei išorinė dalis suminkštėjo, bet vidus vis dar kietas – supjaustykite plonesnėmis riekelėmis ir pakartokite procesą.
Kada metodas nepadės
Pieno mirkymas atkuria tik drėgmę. Jis nepadės, jei sūris jau sugedo.
Ženklai, kad sūrį reikia išmesti:
- Matomas pelėsis giliau nei paviršiuje
- Nemalonus, rūgštus ar puvimo kvapas
- Gleivi, slidūs paviršiai
Jei turite kietą sūrį su nedideliu pelėsiu tik paviršiuje, galite nupjauti pažeistą dalį (bent 2,5 cm aplink pelėsį) ir likusią dalį atgaivinti pienu. Su minkštais sūriais taip daryti negalima – bet koks pelėsis reiškia, kad visą gabalą reikia išmesti.
Kaimynės išmintis
Pasirodo, šis metodas buvo žinomas dar mūsų senelių laikais, kai niekas nešvaistė maisto. Pienas ir sūris – giminingi produktai, todėl jie puikiai dera tarpusavyje.
Dabar nebemetu sukietėjusio sūrio. Valanda pieno vonelėje – ir jis vėl kaip naujas. Per metus sutaupau nemažai pinigų, o svarbiausia – nebejaučiu kaltės dėl išmesto maisto.
