Lietuvoje jis auginamas nuo seno, tačiau daugelis vis dar laiko jį tik šventinio stalo prieskoniu. Tuo tarpu mokslininkai ir mitybos specialistai atkreipia dėmesį į šio aštraus šakniavaisio biologiškai aktyvius junginius, galinčius palaikyti širdies sveikatą, stiprinti imunitetą ir net padėti kontroliuoti svorį.
Tradicinė medicina šį produktą naudojo šimtmečius – nuo peršalimo gydymo iki virškinimo gerinimo. Šiandien mokslas pradeda patvirtinti tai, ką mūsų seneliai žinojo intuityviai. Reguliarus ir saikingas vartojimas gali tapti vertinga subalansuotos mitybos dalimi.
Aštrūs junginiai, kurie veikia visą organizmą
Kalbama apie krienus – šakniavaisius, kurių aštrumas kyla iš glikozinolatų ir lakiųjų aliejų. Būtent šie junginiai suteikia krienams unikalias savybes, kurių neturi daugelis kitų daržovių.
Krienai pasižymi priešuždegiminiu, antioksidaciniu ir net antimikrobiniu poveikiu. Juose gausu kalio, kuris svarbus kraujospūdžio reguliavimui. O izotiocianatai – junginiai, atsirandantys sukramtžius ar sutarkavus šaknį – tyrimuose siejami su apsauginiu poveikiu ląstelėms.
Širdies ir kraujagyslių palaikymas
Viena svarbiausių krienų savybių – gebėjimas palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą. Klinikiniai stebėjimai rodo, kad reguliariai ir saikingai vartojant krienus kartu su įprastu gydymu, galima padėti reguliuoti kraujospūdį ir pagerinti lipidų profilį.
Kalyje gausūs krienai padeda neutralizuoti perteklinį natrį organizme. Biologiškai aktyvūs junginiai gali prisidėti prie cholesterolio kaupimosi arterijose mažinimo. Žinoma, krienai nėra vaistų pakaitalas, tačiau kaip papildoma priemonė gali būti naudingi.
Svarbu: žmonės, vartojantys antihipertenzinius ar cholesterolį mažinančius vaistus, turėtų pasitarti su gydytoju prieš didindami krienų kiekį mityboje.
Medžiagų apykaitos skatinimas ir svorio kontrolė
Aštrūs krienų junginiai gali šiek tiek paskatinti medžiagų apykaitą ir padėti slopinti apetitą. Tai naudinga tiems, kurie siekia kontroliuoti svorį.
Tradicinės ataskaitos ir stebėjimai rodo, kad krienai gali padidinti termogenezę – procesą, kurio metu organizmas degina kalorijas šilumai gaminti. Be to, aštrumas atitolina alkio jausmą tarp valgymų.
Praktiškas patarimas: įdėkite šaukštelę tarkuotų krienų į salotas, prie mėsos patiekalų ar į padažus. Taip pagerinsite skonį ir sotumo jausmą be papildomų kalorijų.
Pagalba peršalus ir imuniteto stiprinimas
Krienai nuo seno naudojami kaip namų vaistas ankstyviesiems peršalimo simptomams malšinti. Lakieji aliejai ir glikozinolatai turi švelnų mukolitinį poveikį – padeda skystinti gleives ir palengvina kvėpavimą.
Nedidelė porcija tarkuotų krienų su medumi gali padėti malšinti nosies užgulimą ir suteikti laikiną palengvėjimą. Žinoma, tai simptominė pagalba, o ne gydymas – sunkesniais atvejais būtina kreiptis į gydytoją.
Krienus galima derinti su poilsiu ir gausiu skysčių vartojimu. Tačiau svarbu stebėti, ar neatsiranda virškinimo trakto dirginimo, ypač jautriems žmonėms.
Cukraus kiekio ir kepenų funkcijos palaikymas
Tradicinėje medicinoje krienai buvo naudojami kraujo gliukozės reguliavimui. Preliminarūs tyrimai rodo, kad biologiškai aktyvūs junginiai iš tiesų gali turėti įtakos cukraus kiekiui kraujyje.
Kai kurie žmonės vartoja tarkuotus krienus su pieno produktais ar medumi, tikėdamiesi šiek tiek sumažinti gliukozės kiekį nevalgius. Moksliniai įrodymai kol kas riboti, tačiau tendencija matoma.
Kepenų funkcijos palaikymui krienai taip pat gali būti naudingi – gyvūnų tyrimuose pastebėtas priešuždegiminis ir antioksidacinis poveikis. Vis dėlto tai papildoma priemonė, o ne medicininio gydymo pakaitalas.
Kaip vartoti saugiai ir veiksmingai
Krienus rekomenduojama vartoti mažomis, reguliariomis porcijomis – šaukštelė ar dvi per dieną visiškai pakanka. Geriausia juos tarkuoti šviežius, nes taip išsaugoma daugiausia biologiškai aktyvių junginių.
Keletas saugumo aspektų: krienai gali dirginti virškinimo traktą, todėl jautriems žmonėms reikėtų pradėti nuo labai mažų kiekių. Vartojantys antikoaguliantus ar diabeto vaistus turėtų pasitarti su gydytoju dėl galimų sąveikų.
Geriausia krienus derinti su kitais maisto produktais – mėsa, žuvimi, salotomis ar grietinėle. Taip sumažinamas tiesioginis poveikis skrandžio gleivinei, o skonis tampa subtilesnis ir malonesnis.
