Rudenį turgų prekystalius užplūsta obuoliai ir kriaušės, tačiau vienas nepelnytai pamirštas vaisius lieka nuošalyje. Jis atrodo keistai – tarsi milžiniškas, gumbuotas obuolys, padengtas švelniu pūkeliu. Žalias jo valgyti neįmanoma – kietas ir rūgštus. Tačiau tinkamai paruoštas, šis vaisius tampa ne tik skanėstu, bet ir tikru vaistų.
Mūsų seneliai šį vaisių vertino labiau nei bet kokius vitaminus iš vaistinės. Jį naudojo peršalus, skaudant gerklei, virškinimo sutrikimams ir net žaizdoms gydyti. Šiandien mokslininkai patvirtina tai, ką liaudies medicina žinojo šimtmečius – šis vaisius tikrai turi ypatingų savybių.
Pamirštas, bet nepaprastai naudingas
Kalbama apie pigvą – vaisių, kuris Lietuvoje auginamas retai, bet randamas turgavietėse ir kai kuriose parduotuvėse. Pigva priklauso rožinių šeimai, kaip obuoliai ir kriaušės, tačiau jos maistinė sudėtis išsiskiria keliais svarbiais aspektais.
Pigvoje gausu pektino – tirpių skaidulų, kurių čia daugiau nei daugelyje kitų vaisių. Pektinas puikiai reguliuoja virškinimą, padeda kontroliuoti cholesterolio lygį ir ilgam suteikia sotumo jausmą. Be to, pigva turtinga vitaminu C, karotenoidais ir polifenoliais – galingais antioksidantais, kurie apsaugo ląsteles nuo pažeidimų.
Gerklės skausmui ir peršalimui
Viena populiariausių pigvos taikymo sričių – kvėpavimo takų negalavimų malšinimas. Iš pigvos paruoštas kompotas ar sirupas ramina sudirgusią gerklę, mažina kosulį ir padeda greičiau atsigauti po peršalimo.
Paruošimas paprastas: pigvas supjaustykite, išvirkite su nedideliu kiekiu cukraus ar medaus ir gerkite šiltą skystį. Gleivingos medžiagos, išsiskiriančios virimo metu, sukuria apsauginį sluoksnį ant gleivinės ir mažina dirginimą.
Jei kamuoja burnos opos ar gleivinės sudirgimas, iš pigvos sėklų galima paruošti skalavimo skystį. Sėklas užpilkite šiltu vandeniu ir palikite, kol susidaro gleivėtas tirpalas. Šis skystis švelniai nuramina pažeistas vietas.
Virškinimui ir cholesteroliui
Reguliarus pigvos vartojimas gali padėti tiems, kurie kovoja su virškinimo problemomis. Didelis pektino ir skaidulų kiekis skatina žarnyno veiklą, padeda esant vidurių užkietėjimui ir reguliuoja tuštinimąsi.
Įdomu tai, kad pigva gali padėti kontroliuoti cholesterolio lygį. Pektinas žarnyne suriša tulžies rūgštis ir skatina jų išsiskyrimą iš organizmo. Dėl to kepenys turi gaminti naujas tulžies rūgštis, tam naudodamos cholesterolį iš kraujo – taip sumažėja „blogojo” MTL cholesterolio koncentracija.
Tiems, kas seka svorį, pigva taip pat naudinga. Ji suteikia ilgalaikį sotumo jausmą, o skaidulų fermentacija žarnyne gamina medžiagas, kurios padeda reguliuoti apetitą.
Žaizdoms ir odos problemoms
Tradicinėje medicinoje pigvos sėklos naudojamos ir išoriškai. Iš jų paruoštas gleivėtas gelis tepamas ant nedidelių žaizdų, įbrėžimų ar sudirgusios odos. Šis natūralus kompresus sukuria drėgną barjerą, ramina uždegimą ir padeda odai greičiau gyti.
Paruošimas paprastas: pigvos sėklas užpilkite nedideliu kiekiu vandens ir palikite kelias valandas, kol susidaro tirštas gelis. Jį galima tepti ant pažeistos odos kelis kartus per dieną.
Žinoma, tai tinka tik paviršiniams pažeidimams. Gilesnėms ar infekuotoms žaizdoms reikalinga medicininė priežiūra.
Kaip valgyti pigvą
Skirtingai nei obuolius ar kriaušes, pigvos žalios valgyti praktiškai neįmanoma – ji per kieta ir rūgšti. Tačiau termiškai apdorota pigva tampa minkšta, aromatingą ir saldi.
Populiariausi paruošimo būdai:
Kompotas – pigvas supjaustykite, užpilkite vandeniu, pridėkite cukraus ar medaus ir virkite, kol suminkštės. Gausite aromatišką gėrimą ir skanų desertą.
Džemas ar marmeladas – dėl didelio pektino kiekio pigva puikiai želiruoja. Džemui nereikia pridėti želatinos ar kitų tirštiklių.
Keptos pigvos – perpjautas pigvas galima kepti orkaitėje su medumi ir prieskoniais. Tai puikus priedas prie mėsos patiekalų.
Sirupas – koncentruotas pigvų nuoviras su cukrumi, kurį galima laikyti šaldytuve ir naudoti peršalus.
Kiek valgyti ir kam būti atsargiems
Rekomenduojama porcija – 1 vidutinio dydžio vaisius arba 100–150 g virtos pigvos per dieną. To pakanka gauti maistinių medžiagų be pašalinio poveikio.
Tačiau kai kuriems žmonėms reikėtų būti atsargiems. Sergantys cukriniu diabetu turėtų stebėti gliukozės lygį, nes pigvos kompotai ir sirupai dažnai ruošiami su cukrumi. Turintys vaisių ar žiedadulkių alergiją taip pat turėtų pradėti nuo mažų kiekių ir stebėti organizmo reakciją.
Nėščios moterys, norinčios vartoti pigvą terapiniais tikslais, turėtų pasitarti su gydytoju.
Pigva nėra stebuklingas vaistas, tačiau kaip sezoninė mitybos dalis ji gali tapti vertinga pagalbininke palaikant sveikatą – ypač rudens ir žiemos metu, kai organizmui reikia papildomos apsaugos.
