Žiemą daugelis skundžiasi kosuliu, galvos skausmu ir nuolatiniu nuovargiu. Dažniausiai tai nurašoma peršalimui ar vitaminų trūkumui. Tačiau tikroji priežastis gali būti visai kita – ir ji tiesiogiai susijusi su tuo, kuo kvėpuojame.
Būtent šaltuoju metų laiku oro kokybė Lietuvos miestuose nusmunka iki pavojingo lygio. Tai vyksta tyliai, be jokių perspėjimų – išeini į lauką, matai giedrą dangų ir net neįtari, kad kiekvienas įkvėpimas kenkia plaučiams. Laimei, yra būdų tai patikrinti ir apsisaugoti.
Kodėl žiema – pavojingiausias metas
Kaltas vadinamasis temperatūros inversijos reiškinys. Įprastomis sąlygomis šiltas oras kyla aukštyn ir išsineša teršalus. Tačiau žiemą, kai žemė atšąla greičiau nei oras viršuje, susidaro savotiškas „dangtelis” – šaltas oras įstringa apačioje kartu su viskuo, ką išmetame į atmosferą.
O išmetame nemažai. Žiemą intensyviai kūrenamos krosnys, katilai, židiniai. Automobiliai šildomi ryte, variklius paliekant dirbti tuščia eiga. Visa tai kaupiasi arti žemės ir patenka tiesiai į mūsų plaučius.
Pavojingiausios yra smulkiosios kietosios dalelės PM2.5 – jos tokios mažos, kad prasiskverbia pro visas organizmo apsaugines sistemas ir patenka tiesiai į kraują.
Kaip pasitikrinti oro kokybę
Nereikia būti meteorologu – pakanka telefono. Štai patikimiausi būdai:
Svetainės ir programėlės:
- aqicn.org – pasaulinis oro kokybės žemėlapis, rodo realius duomenis iš matavimo stočių
- aplinkos.info – Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenys
- IQAir programėlė – patogi, rodo ir prognozes
Ką reiškia skaičiai:
| AQI rodiklis | Oro kokybė | Ką daryti |
|---|---|---|
| 0–50 | Gera | Viskas gerai, galima būti lauke |
| 51–100 | Vidutinė | Jautrūs žmonės turėtų riboti fizinį aktyvumą lauke |
| 101–150 | Nesveika jautriems | Vengti ilgo buvimo lauke, ypač vaikams ir astmatikams |
| 151–200 | Nesveika | Riboti buvimą lauke visiems |
| 200+ | Labai nesveika | Likti patalpose, vėdinti tik trumpai |
Lietuvoje žiemą, ypač ryte ir vakare, AQI dažnai peršoka 100 – tai jau nesveika jautriems žmonėms.
Simptomai, kuriuos sukelia užterštas oras
Daugelis šių simptomų klaidingai priskiriami peršalimui:
- Sausas, dirginantis kosulys
- Gerklės perštėjimas
- Akių dilgčiojimas ir paraudimas
- Galvos skausmas
- Nuovargis ir sunkumas kvėpuoti
- Pablogėjusi astma ar alergijos
Jei šie simptomai pasireiškia reguliariai, ypač grįžus namo iš lauko arba ryte – verta patikrinti oro kokybę tą dieną.
Kaip apsisaugoti
Namuose:
- Vėdinkite trumpai, bet intensyviai – 5–10 minučių pakanka, geriausia vidurdienį, kai tarša mažesnė
- Jei turite galimybę – naudokite oro valiklį su HEPA filtru
- Venkite kūrenti šiukšlėmis, dažytomis lentelėmis ar drėgnu malkomis
- Reguliariai valykite dulkes drėgnu būdu
Lauke:
- Sekite oro kokybės prognozes – išeikite tada, kai tarša mažiausia (dažniausiai vidurdienis)
- Venkite intensyvaus sporto lauke, kai AQI viršija 100
- Jei būtina būti lauke esant blogai oro kokybei – FFP2 kaukė sumažina įkvepiamų dalelių kiekį
- Rinkitės maršrutus toliau nuo intensyvaus eismo gatvių
Rizikos grupės:
- Vaikai iki 5 metų
- Vyresni nei 65 metų žmonės
- Astmatikai ir sergantys lėtinėmis kvėpavimo ligomis
- Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės
- Nėščiosios
Šiems žmonėms reikėtų būti ypač atsargiems ir sekti oro kokybę kasdien.
Kada kreiptis į gydytoją
Nedelsiant kreipkitės, jei pajutote:
- Stiprų dusulį ar pasunkėjusį kvėpavimą
- Skausmą krūtinėje
- Lūpų ar nagų mėlynumą
- Sąmonės sutrikimus
Oro tarša – rimta, bet dažnai ignoruojama problema. Gera žinia ta, kad šiandien turime visus įrankius ją stebėti ir nuo jos apsisaugoti. Tereikia išsitraukti telefoną prieš einant į lauką – kaip tikriname orą, taip galime tikrinti ir jo kokybę.
