Rankų plovimas muilu – vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų apsisaugoti nuo ligų. Tai žino visi. Tačiau klausimas, kurio formos muilą rinktis, sukelia netikėtai daug diskusijų. Vienas variantas daugelį metų turi prastą reputaciją, nors mokslas rodo visiškai ką kita.
Daugelis žmonių drąsiai tvirtina, kad vienas iš šių dviejų variantų yra tiesiog nehigieniškas. Bet ar tikrai taip? Higienos ekspertai ištyrė abu ir jų išvados verčia permąstyti įsisenėjusius įsitikinimus.
Drėgnas paviršius – ideali terpė bakterijoms?
Kietas muilas jau seniai laikomas potencialiu bakterijų šaltiniu. Argumentai atrodo logiški: jį liečia daugybė rankų, dažnai nešvarių, o drėgnas paviršius tarsi sudaro puikias sąlygas mikrobams daugintis. Būtent dėl to daugelis namų ūkių ir viešų įstaigų jau seniai perėjo prie skystų muilo dozatorių.
Tačiau Vokietijos higienos patariamojo centro (BZH) Freiburge specialistai teigia, kad situacija nėra tokia paprasta. Kaip praneša žurnalas „GEO”, ant drėgno muilo gabalo paviršiaus iš tiesų galima aptikti mikrobų. Vis dėlto jie negali ilgai išgyventi tokioje aplinkoje.
BZH direktorius Ernstas Tabori paaiškina priežastį: muilas yra šarminė terpė, kurioje bakterijoms ir virusams tiesiog nepalanku egzistuoti. Tokia aplinka nėra tinkama mitybos šaltinis mikrobams, todėl jie greitai žūva.
O kaip su skystuoju muilu?
Štai čia laukia tikroji staigmena. Pasirodo, skystame muile galima aptikti žymiai daugiau bakterijų nei ant kieto muilo gabalo. Pasak Ersto Tabori, bakterijos gali kauptis muilo dozatoriuose dėl butelio siurbimo mechanizmo, kuris sukuria palankesnes sąlygas mikrobams.
Tai reiškia, kad produktas, kurį daugelis laiko higieniškesniu pasirinkimu, iš tikrųjų gali turėti daugiau nepageidaujamų gyventojų nei paprastas muilo gabalas.
Nerimauti nereikia – svarbu technika
Nepaisant šių faktų, pagrindo panikuoti nėra. Nei bakterijos ant kieto muilo, nei mikrobai skystame muile nekelia realios grėsmės, jeigu rankos plaunamos taisyklingai. Svarbiausia – kruopščiai patrinti rankas muilu ir gerai nuskalauti tekančiu vandeniu. Tai iš karto pašalina mikrobus.
Pasak Roberto Kocho instituto (RKI), rankų plovimui visiškai pakanka paprasto muilo – papildomos dezinfekavimo priemonės ar antimikrobiniai priedai nėra būtini.
Kaip plauti rankas teisingai
Nepriklausomai nuo to, kokią muilo formą pasirinksite, esminė taisyklė lieka ta pati: rankos turi būti trinamos muilu ne trumpiau kaip 20 sekundžių, o po to nusausinamos švariu rankšluosčiu.
Tiesa, dažnas rankų plovimas gali sukelti ir šalutinį poveikį – oda tampa sausa, gali įtrūkinėti, o ilgainiui atsirasti uždegiminių pakitimų, pavyzdžiui, rankų egzema. Specialistai todėl pataria po kiekvieno rankų plovimo odą sutepti maitinamuoju kremu. Tai padeda atstatyti odos apsauginį barjerą ir išlaikyti drėgmę.
