Likučių pašildymas mikrobangų krosnelėje — įprastas ritualas daugelyje namų. Taupome laiką, vengiame maisto švaistymo ir manome, kad elgiamės protingai. Tačiau ne viskas, kas atrodė skanu vakar, šiandien yra saugu.
Mokslininkai įspėja: kai kurie produktai po pakartotinio kaitinimo patiria cheminius pokyčius, kurie gali pakenkti organizmui. Kalbama ne apie skonio praradimą ar tekstūros pasikeitimą — tam tikrais atvejais susidaro junginiai, siejami su vėžio rizika ir rimtais apsinuodijimais.
Lapinės daržovės: paslėpta grėsmė
Špinatai, mangoldai, salotų lapai ir kitos nitratų turinčios daržovės po pakartotinio šildymo gali tapti tikra problema. Šviežios ar ką tik paruoštos jos yra sveikos ir vertingos, tačiau chemija pasikeičia, kai pradedame jas kaitinti antrą ar trečią kartą.
Natūralūs nitratai šiose daržovėse sandėliuojant ir šildant virsta nitritais. Aukštoje temperatūroje — ypač netolygioje, kokią sukuria mikrobangų krosnelė — nitritai reaguoja su aminais ir susidaro nitrozaminai. Šie junginiai mokslininkų klasifikuojami kaip tikėtini kancerogenai, galintys pažeisti ląstelių DNR.
Praktinis patarimas: lapines daržoves valgykite iškart po paruošimo. Jei liko perteklius, geriau sumaišykite į šaltą salotą ar sumuštinį nei bandykite pašildyti.
Grybai: baltymai, kurie keičiasi
Grybai — dar vienas produktas, kurio pakartotinis šildymas nėra gera mintis. Priežastis slypi jų baltyminėje sudėtyje, kuri termiškai apdorojant kelis kartus patiria struktūrinius pokyčius.
Tyrimai rodo, kad pakartotinis kaitinimas sukelia baltymų oksidaciją ir fragmentaciją. Susidaro modifikuotos molekulės, kurias organizmui sunkiau suvirškinti. Daugelis žmonių po tokio maisto jaučia pilvo diskomfortą, pūtimą ar kitus virškinimo sutrikimus.
Rizika dar labiau padidėja, jei grybai prieš pakartotinį šildymą kurį laiką stovėjo kambario temperatūroje. Tuomet prie cheminių pokyčių prisideda ir bakterijų veikla.
Vištiena: ne tik skonio klausimas
Paukštiena, ypač vištiena, yra vienas dažniausiai pašildomų produktų. Tačiau ir čia slypi pavojai, apie kuriuos daugelis nežino.
Vištienos baltymai pakartotinai kaitinant patiria panašius pokyčius kaip grybų — oksidaciją, tarpusavio sukibimą ir struktūros pasikeitimus. Tai ne tik apsunkina virškinimą, bet ir gali sukelti prouždegiminius procesus organizme.
Dar svarbiau — vištiena yra puiki terpė bakterijoms daugintis. Jei ji nėra tinkamai atvėsinta ir laikoma, pakartotinis šildymas nebūtinai sunaikins visas pavojingas mikroorganizmus ar jų toksinus. Salmonelė ir kitos bakterijos gali sukelti rimtą apsinuodijimą.
Bulvės: tylus pavojus
Virtos bulvės atrodo visiškai nekaltai, tačiau gali tapti vienu pavojingiausių produktų jūsų šaldytuve — o tiksliau, ant stalo.
Problema atsiranda tada, kai bulvės paliekamos kambario temperatūroje. Jose pradeda daugintis sporas sudarančios bakterijos, tarp jų Clostridium botulinum — botulizmo sukėlėjas. Šios bakterijos gamina toksinus, kurie yra atsparūs karščiui. Tai reiškia, kad pakartotinis pašildymas jų nesunaikina.
Net jei bulvės atrodys ir kvepės normaliai, jose jau gali būti pavojingų toksinų. Simptomai svyruoja nuo įprasto apsinuodijimo iki rimtų neurologinių sutrikimų. Todėl taisyklė paprasta: bulvės, praleidusios daugiau nei porą valandų kambario temperatūroje, keliauja į šiukšliadėžę, ne į mikrobangų krosnelę.
Kaip teisingai elgtis su likučiais
Jei norite saugiai vartoti likučius ir išvengti maisto švaistymo, laikykitės kelių paprastų principų.
Atvėsinkite greitai — virtą maistą sudėkite į seklias lėkštutes ir per dvi valandas perkelkite į šaldytuvą. Kuo ilgiau produktai stovi kambario temperatūroje, tuo daugiau bakterijų spėja prisidauginti.
Laikykite tinkamai — šaldytuvo temperatūra turėtų būti ne aukštesnė nei keturi laipsniai. Pažymėkite indus datomis ir stenkitės suvartoti likučius per parą ar dvi.
Šildykite tik kartą — jei pašildėte, bet nesuvalgėte, antrą kartą to daryti neverta. Kiekvienas papildomas šildymo ciklas didina riziką.
Pasiekite tinkamą temperatūrą — šildydami užtikrinkite, kad maistas visur įkaistų bent iki 75 laipsnių. Mikrobangų krosnelėje maišykite, kad išvengtumėte šaltų zonų.
Kada geriau išmesti
Jei maistas turi neįprastą kvapą, pakitusią spalvą ar gleivėtą paviršių — nedvejokite ir išmeskite. Taip pat elkitės su viskuo, kas ilgiau nei dvi valandas stovėjo kambario temperatūroje.
Kilus bet kokiai abejonei, rinkitės saugumą. Joks patiekalas nevertas apsinuodijimo ar ilgalaikės žalos sveikatai. Protingesnis sprendimas — iš anksto planuoti porcijas taip, kad liktų kuo mažiau maisto pakartotiniam šildymui. Ypač tai galioja špinatatams, grybams, vištienai ir bulvėms — produktams, kurie šildomi antrą kartą gali tapti ne maistu, o problema.
