Sodinti medžius savo sklype – brangu. Medelyne už vieną normalaus dydžio eglutę paprašys keliasdešimt eurų, o norint apsodinti visą sklypą, suma išauga iki kelių šimtų. Tačiau yra būdas, kurį žino ne visi – visiškai nemokamas ir stebėtinai paprastas.
Šis metodas tinka tiems, kurie nesiskubina ir turi bent šiek tiek kantrybės. Rezultatas – sveika, stipri eglė, kuri po kelerių metų taps tikra puošmena. O pradėti galima bet kurį pavasarį, turint po ranka tik peilį, vazoną ir truputį žinių.
Kas tai per būdas
Kalbama apie eglės dauginimą auginiais – techniką, kurią naudoja ir profesionalūs medelynai, ir paprasti sodininkai. Esmė paprasta: nuo sveikos eglės nupjaunamas jaunas ūglis, paruošiamas ir sodinamas į specialų mišinį. Per kelis mėnesius jis išleidžia šaknis ir tampa savarankišku medeliu.
Medžiagos galima gauti iš miesto parko, kaimyno kiemo ar artimojo miško. Svarbu tik pasirinkti tinkamą šaką ir tinkamai ją paruošti.
Kaip pasirinkti tinkamą ūglį
Ne kiekviena šaka tinka. Geriausiai įsišaknija vienerių metų viršūniniai ūgliai – tiesūs, sveiki, 10–25 cm ilgio. Juos atpažinsite iš šviesesnės spalvos ir lankstesnės medienos.
Rinkitės iš jaunų, ne senesnių kaip aštuonerių metų eglių. Vyresnių medžių šakos sunkiau įsišaknija, o pernelyg sumedėję ar per trumpi segmentai dažnai žūva.
Venkite ūglių su pažeidimais, pakitusia spalva ar minkštais audiniais. Pumpurai turi būti aiškiai matomi ir nepažeisti.
Geriausias laikas rinkti – vidurys pavasario, kai augimas aktyvus. Jei renkate žiemą, ūglius laikykite šaltoje, tamsioje vietoje iki sodinimo sezono.
Kaip paruošti ūglį sodinimui
Pjūvis daromas tiesiai po mazgu – tai vieta, kur spygliai jungiasi prie šakos. Pjūvis turi būti lygus ir šiek tiek kampuotas.
Nuo apatinių 3–6 centimetrų nuimkite visus spyglius. Ši nuoga dalis bus įkasama į žemę, ir būtent iš jos formuosis šaknys.
Paruoštą ūglį trumpai pamerkite į silpną kalio permanganato tirpalą – tai sumažina grybinių ir bakterinių ligų riziką. Po to nuplaukite švariu vandeniu ir leiskite nupjautam galui trumpai apdžiūti.
Naudokite sterilizuotus įrankius ir stenkitės kuo mažiau liesti ūglį rankomis. Kuo greičiau sodinsite – tuo didesnė sėkmės tikimybė.
Sodinimas: vazonas, dirvožemis ir dangtis
Vazonui ar lysvei reikalingas geras drenažas – dugne sukraukite žvyro ar keramzito sluoksnį. Ant jo dedamas spygliuočių sodinimo mišinys, o viršuje – smėlio sluoksnis.
Ūglį sodinkite šiek tiek pakreipę, įkasdami nuogą dalį 3–6 cm gylyje. Švelniai sutankinkite dirvą aplink, kad neliktų oro kišenių.
Uždenkite konstrukciją plastiko plėvele, o ant jos – ašutine ar šviesiu audiniu. Tai sukuria šiltnamio efektą ir apsaugo nuo tiesioginės saulės. Pastatykite šešėlyje – vengti vidurdienio saulės labai svarbu.
Priežiūra iki šaknų susiformavimo
Dirvožemis turi būti nuolat drėgnas, bet ne peršlapęs. Laistykite kasdien, karštomis dienomis – ryte ir vakare. Perteklinė drėgmė taip pat pavojinga kaip ir sausra, todėl būtinas geras drenažas.
Kaip suprasti, kad ūglis įsišaknijo? Pirmieji požymiai – nauji ūgliai viršūnėje ir didesnis atsparumas švelniam patraukimui. Persodinant galite pamatyti smulkias baltas šakneles.
Jei viskas klojasi gerai, rudenį jau turėsite įsišaknijusį medelį.
Pirmoji žiema ir ilgalaikė priežiūra
Prieš žiemą sumažinkite laistymą ir apmulčiuokite dirvą pjuvenomis ar sausais lapais. Apsaugokite medelį nuo šaltų vėjų ir tiesioginės saulės – žiemą ji gali nudeginti jaunus spyglius.
Įsišaknijusius medelius laistykite kartą per savaitę, tačiau gausiai. Pavasarį galima šiek tiek patręšti spygliuočiams skirtu trąšų mišiniu, bet nepersistenkite – eglės nemėgsta perteklinių trąšų.
Retkarčiais purenkite dirvą aplink medelį, kad šaknys gautų daugiau oro.
Po dvejų trejų metų turėsite stiprų medelį, kurį galėsite persodinti į nuolatinę vietą sklype. O tada galėsite pradėti naują ciklą – jau nuo savo paties užauginto medžio.
