Pelynas daugeliui asocijuojasi su Joninėmis, liaudies medicina ir gal kiek pamiršta senolių išmintimi. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šis kuklus augalas patraukė rimtų mokslininkų dėmesį. Laboratorijose tiriama, ar pelynų junginiai galėtų tapti pagalbine priemone kovoje su vėžiu.
Rezultatai kelia susidomėjimą, bet kartu ir daug klausimų. Kas iš tiesų žinoma, o kas tėra viltys?
Nuo maliarijos iki onkologijos laboratorijų
Pelynų genties augalai (Artemisia) žmonijos medicinoje naudojami tūkstančius metų. Didžiausią pripažinimą gavo artemisininai – junginiai, išskirti iš vienerių metų pelyno (Artemisia annua). Už jų atradimą ir pritaikymą maliarijos gydymui kinų mokslininkė Tu Youyou 2015 metais gavo Nobelio premiją.
Būtent maliarijos tyrimai paskatino klausti: jei artemisininai efektyviai naikina maliarijos parazitus, gal jie gali paveikti ir kitas ląsteles? Taip prasidėjo laboratoriniai bandymai su vėžinėmis ląstelėmis.
Kaip veikia artemisininai
Veikimo mechanizmas pagrįstas chemine reakcija su geležimi. Artemisininų molekulėse yra vadinamasis endoperoksido tiltelis – struktūra, kuri reaguodama su geležies jonais sukuria agresyvius laisvuosius radikalus. Šie radikalai pažeidžia ląstelės vidų ir gali sukelti jos žūtį.
Kodėl tai įdomu onkologams? Vėžinės ląstelės dažnai sukaupia daugiau geležies nei sveikos – joms reikia daug šios medžiagos greitam dalijimuisi. Teoriškai tai reiškia, kad artemisininai galėtų labiau pažeisti vėžines ląsteles, palyginti mažiau liesdami sveikąsias.
Laboratoriniai tyrimai parodė, kad ši teorija turi pagrindo – mėgintuvėliuose artemisininai iš tiesų veikė įvairių tipų vėžines ląsteles.
Ką rodo tyrimai – ir ko nerodo
Preklinikiniai duomenys atrodo įspūdingai. Įvairiose laboratorijose stebėtas poveikis plaučių, krūties, prostatos, kasos ir kai kurių kraujotakos vėžių ląstelėms. Kai kurie autoriai mini net keliolika skirtingų vėžio tipų, kurių ląstelės reagavo į artemisininą ar jo darinius.
Tačiau čia būtina sustoti ir aiškiai pasakyti: tai laboratoriniai tyrimai. Mėgintuvėlyje galima sunaikinti vėžines ląsteles daugybe būdų – net švariu spiritu. Tai nereiškia, kad tas pats metodas veiks gyvame žmogaus organizme.
Gyvūnų tyrimuose rezultatai taip pat buvo perspektyvūs – pelėms su implantuotais navikais artemisininai lėtino augimą. Bet pelė nėra žmogus, o laboratorinis navikas nėra natūraliai išsivystęs vėžys.
Klinikinių tyrimų spraga
Didžiausia problema – trūksta kokybiškų klinikinių tyrimų su žmonėmis. Yra pavienių atvejų aprašymų, nedidelių stebėjimų, bet nėra didelių, atsitiktinių imčių, kontroliuojamų tyrimų, kurie yra auksinis medicinos standartas.
Tai reiškia, kad šiandien negalime pasakyti:
- Ar artemisininai iš tiesų padeda vėžiu sergantiems žmonėms
- Kokia dozė būtų veiksminga ir saugi
- Kuriems vėžio tipams jie galėtų tikti
- Kaip jie sąveikauja su chemoterapija ar kitais vaistais
Kol šių atsakymų nėra, bet kokie teiginiai apie artemisininų veiksmingumą prieš vėžį lieka neįrodyti.
Kodėl neskubama į kliniką
Jei laboratorijoje viskas taip gerai, kodėl artemisininai dar netapo vaistu nuo vėžio? Keletas priežasčių.
Pirma, nuo laboratorinio atradimo iki patvirtinto vaisto kelias trunka dešimtmečius ir kainuoja šimtus milijonų. Dauguma perspektyvių junginių šiame kelyje žlunga.
Antra, artemisininai turi savybių, kurios apsunkina jų pritaikymą: jie greitai išskaidomi organizme, todėl sunku pasiekti stabilią koncentraciją. Mokslininkai kuria įvairius darinius ir pristatymo sistemas, bet tai užtrunka.
Trečia, natūralūs junginiai sunkiau patentuojami, todėl farmacijos įmonės mažiau suinteresuotos investuoti į tyrimus.
Ar verta vartoti pelynų preparatus?
Žmonės, susidūrę su vėžio diagnoze, suprantamai ieško bet kokios vilties. Internete gausu pelynų ekstraktų, artemisininų kapsulių ir įvairiausių preparatų. Ar jie gali padėti?
Sąžiningas atsakymas: nežinome. Gali būti, kad tam tikrais atvejais jie turi palaikomąjį poveikį. Gali būti, kad neturi jokio. Gali būti, kad kai kuriems žmonėms net kenkia – ypač jei vartojami kartu su chemoterapija, nes sąveikos neištirtos.
Kas tikrai žinoma: jokie pelynų preparatai negali pakeisti įrodyto onkologinio gydymo. Atsisakyti chemoterapijos ar operacijos dėl žolelių arbatos būtų pavojingas sprendimas.
Ką daryti, jei domina ši tema
Jei norite sekti artemisininų tyrimus – stebėkite mokslinius žurnalus ir klinikinių tyrimų registrus, ne sensacines antraštes. Kai pasirodys rimti klinikinių tyrimų rezultatai, apie tai praneš ne tik alternatyvios medicinos svetainės.
Jei svarstote vartoti pelynų preparatus kaip papildomą priemonę gydymo metu – būtinai aptarkite tai su savo onkologu. Gydytojas gali įvertinti galimas sąveikas ir rizikas jūsų konkrečiu atveju.
Pelynai išlieka įdomus mokslinių tyrimų objektas. Galbūt ateityje iš jų bus sukurti veiksmingi vaistai. Bet šiandien tai dar tik laboratorijų istorija, ne gydymo metodas.
