Žiemos keliai reikalauja iš vairuotojų ypatingo susikaupimo ir greitos reakcijos. Tačiau kai kurie vairavimo pokyčiai, kuriuos linkstame nurašyti slidžiai dangai ar blogam matomumui, iš tiesų gali signalizuoti apie kur kas rimtesnius dalykus nei paprasta atsargumo stoka.
Geriatrijos ir neurologijos specialistai pastebi, kad būtent sudėtingos žiemos sąlygos dažnai pirmosios atskleidžia tai, kas šiltesniu metų laiku lieka nepastebėta. Artimieji turėtų žinoti, į ką atkreipti dėmesį, kad laiku imtųsi veiksmų.
Kodėl žiema atskleidžia tai, kas lieka paslėpta vasarą
Vairavimas vienu metu apkrauna kelias smegenų sistemas: atmintį, dėmesį, erdvinę orientaciją, sprendimų priėmimą ir reakcijos greitį. Vasarą, kai keliai sausi ir matomumas geras, net ir silpnėjančios šios funkcijos gali likti kompensuotos.
Žiemą situacija kardinaliai pasikeičia. Slidūs keliai, anksti temstantys vakarai, sniegas ar rūkas reikalauja maksimalaus susikaupimo. Būtent todėl ankstyvosios demencijos požymiai šaltuoju metų laiku dažnai tampa akivaizdūs.
Alzheimerio asociacijos tyrimai rodo, kad artimieji pirmieji pastebi šiuos pokyčius, tačiau dažnai juos klaidingai priskiria amžiui ar metų laikui.
Ženklai, kuriuos verta stebėti žiemos keliuose
Neurologai išskiria keletą požymių, kurie žiemą tampa ypač ryškūs. Vienas jų – nenuoseklus stabdymas slidžioje dangoje. Vairuotojas gali staigiai stabdyti ten, kur reikėtų švelniai lėtinti, arba atvirkščiai – reaguoti per lėtai artėjant prie sankryžos.
Kitas dažnas požymis – poslinkis eismo juostoje. Žiemą, kai juostos žymėjimas dažnai užpustytas, sveiki vairuotojai intuityviai orientuojasi pagal kitus automobilius ir kelio kraštus. Tuo tarpu asmenys su kognityviniais pokyčiais gali pradėti klaidžioti tarp juostų.
Taip pat pastebimas sumažėjęs veidrodėlių naudojimas ir sunkumai įvertinant atstumą iki kitų automobilių – ypač kritiškas įgūdis žiemą, kai stabdymo kelias pailgėja.
Navigacijos problemos pažįstamuose maršrutuose
Vienas iš ankstyviausių perspėjamųjų ženklų – pasiklydimas gerai žinomuose keliuose. Žiemą, kai kraštovaizdis atrodo kitaip dėl sniego, šis požymis gali tapti ypač akivaizdus.
Tyrimai rodo, kad kai kurie vairuotojai pradeda praleisti įprastus posūkius, painioti maršrutus arba nuolat prašyti pakartoti nurodymus net važiuodami į parduotuvę, kurioje lankosi dešimtmečius. Perdėtas pasikliovimas GPS navigacija paprastoms kelionėms, kurių anksčiau nereikėdavo planuoti, taip pat gali būti ženklas.
Svarbu suprasti, kad vienas epizodas nėra priežastis panikuoti – žiemą visi kartais sutrinkame. Tačiau pasikartojantys atvejai vertos dėmesio.
Sprendimų priėmimas ir reakcijos laikas šaltyje
Sudėtingos žiemos sankryžos – keturių krypčių sustojimai, įsiliejimas į magistralę ar posūkiai per priešpriešinį eismą – reikalauja greito situacijos įvertinimo. Demencijos paveikti vairuotojai dažnai per ilgai dvejoja prieš atlikdami manevrą arba, priešingai, įvažiuoja į sankryžą neįvertinę saugaus atstumo.
Geriatrijos neurologai atkreipia dėmesį į sulėtėjusią reakciją ties šviesoforais: vėlavimą pajudėti užsidegus žaliai šviesai arba neadekvačiai ilgą laukimą prieš sukant.
Žiemą, kai kelių sąlygos nuolat kinta, gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie greičio tampa itin svarbus. Nesugebėjimas to padaryti gali signalizuoti apie kognityvinius pokyčius.
Emocijų pokyčiai už vairo
Ne mažiau svarbu stebėti ir emocinę būseną vairuojant. Geriatrijos psichiatrijos tyrimai rodo, kad ankstyva demencija dažnai pasireiškia padidėjusiu nerimu prieš keliones, ypatingu dirglumu intensyviame eisme ar staigiu nenoru vairuoti tamsiu paros metu.
Žiemą šie požymiai gali būti ryškesni: atsisakymas važiuoti net trumpus atstumus dėl „blogų kelių”, neįprastas įsitempimas ar perdėtas atsiprašinėjimas po smulkių klaidų.
Kai kurie vairuotojai tampa neįprastai gynybiniai, kai keleiviai bando padėti nurodymais ar perspėjimais. Kiti – priešingai – visiškai praranda pasitikėjimą savimi ir atsisako sėsti už vairo net esant geroms sąlygoms.
Ką daryti, jei pastebėjote šiuos ženklus
Pastebėjus kelis iš minėtų požymių, specialistai rekomenduoja nepanikuoti ir nelaukti krizės. Pirmiausia verta pradėti fiksuoti konkrečius incidentus: kada įvyko, kokiomis aplinkybėmis, kaip dažnai pasikartoja.
Su šia informacija vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba geriatrijos specialistą. Medicininis įvertinimas paprastai apima standartizuotus pažinimo testus ir, esant poreikiui, praktinį vairavimo gebėjimų vertinimą.
Svarbu žinoti: ankstyvasis nustatymas leidžia planuoti ateitį kartu su artimuoju – aptarti alternatyvias transporto galimybes, palaipsniui mažinti vairavimo apimtį ir išlaikyti tiek saugumą, tiek asmens orumą.
Papildomi patarimai žiemai
Jei rūpinatės vyresniu šeimos nariu, žiemą verta pasiūlyti kartu atlikti kelias keliones kaip keleivisai. Tai leis neįkyriai stebėti vairavimo įpročius natūralioje aplinkoje.
Taip pat svarbu atsiminti, kad kai kurie vaistai gali paveikti reakciją ir susikaupimą – šaltuoju metų laiku, kai vairavimas ir taip sudėtingesnis, verta pasitikrinti, ar vartojami medikamentai neturi tokio šalutinio poveikio.
Literatūra:
- Alzheimer’s Association. Dementia and Driving Resource Center. https://www.alz.org/help-support/caregiving/safety/dementia-driving
- Carr, D. B., & Ott, B. R. (2010). The older adult driver with cognitive impairment. JAMA, 303(16), 1632–1641. https://jamanetwork.com/journals/jama/article-abstract/185776
- National Highway Traffic Safety Administration. Older Drivers. https://www.nhtsa.gov/road-safety/older-drivers
- Iverson, D. J., et al. (2010). Practice parameter update: Evaluation and management of driving risk in dementia. Neurology, 74(16), 1316–1324. https://www.neurology.org/doi/10.1212/WNL.0b013e3181da3b0f
