Daugelis sodo šeimininkų net nesusimąsto, kad kasmet naikinamas augalas gali turėti išskirtinių savybių. Jis auga prie tvorų, pastatų kampuose, apleistose lysvėse ir atrodo visiškai neįspūdingai. Keturkampiai stiebai, dantyti lapai ir smulkūs geltonos spalvos žiedai – viskas primena eilinę piktžolę, kurią norisi kuo greičiau pašalinti.

Tačiau tie, kas domisi liaudies medicina, žino visai kitą šio augalo pusę. Jo sultys nuo seno naudojamos odos problemoms spręsti, o kai kurie šaltiniai mini net antibakterines savybes. Prieš skubant jį išrauti, verta susipažinti su augalu arčiau.

Kodėl šis augalas taip greitai plinta soduose

Kalba eina apie ugniažolę (lot. Chelidonium majus) – daugiametį augalą, kuris Lietuvoje paplitęs beveik visur. Ji pasižymi nepaprastu gebėjimu prisitaikyti: auga tiek pavėsyje, tiek saulėtose vietose, mėgsta azotingą dirvą ir puikiai jaučiasi prie kompostinių, šiukšlynų ar pastatų pamatų.

Sodininkai dažnai skundžiasi, kad išrovus vieną krūmą, netrukus atsiranda keletas naujų. Tai paaiškinama gausiu sėklų kiekiu ir savaiminiu dauginimusi. Vienas augalas per sezoną subrandina šimtus sėklų, kurias išnešioja skruzdėlės – joms patinka sėklų priedėliai, turtingi maistinių medžiagų.

Ryškiai oranžinė sultis – pagrindinis augalo bruožas

Lengviausias būdas atpažinti ugniažolę – nulauži stiebą ar lapą. Iškart pasirodys ryškiai oranžinė, beveik raudona sultis, kuri paliesta oda gali palikti sunkiai nuplaunamą dėmę. Būtent ši sultis ir yra vertingiausia augalo dalis tradicinėje medicinoje.

Svarbu žinoti, kad šviežia sultis yra gana aitri ir gali dirginti odą. Todėl prieš bet kokį naudojimą rekomenduojama atlikti jautrumo testą – užtepti nedidelį kiekį ant riešo vidinės pusės ir palaukti bent porą valandų.

Kaip augalas naudojamas liaudies medicinoje

Tradiciškai ugniažolės sultis taikoma išoriškai šioms problemoms spręsti:

Karpos ir papilomos. Tai bene populiariausias panaudojimas. Šviežia sultis tepama tiesiai ant pažeidimo kartą ar du per dieną. Procesas gali užtrukti kelias savaites, kol pažeistas audinys pradeda nykti.

Nuospaudos ir karpiniai. Panašus principas – reguliarus tepimas skatina kietėjusio audinio atsiskyrimą.

Smulkūs odos pažeidimai. Kai kurie žolininkai mini antibakterines savybes, tačiau mokslinių tyrimų šioje srityje vis dar trūksta.

Alternatyvus būdas – pasiruošti tinktūrą. Šviežią augalą smulkiai supjaustykite ir užpilkite stipriu alkoholiu (ne mažiau kaip 40 proc.). Laikykite tamsioje vietoje apie tris savaites, periodiškai pakratydami. Tokia tinktūra ilgiau išsilaiko ir yra švelnesnė nei šviežia sultis.

Kokie junginiai suteikia augalui gydomųjų savybių

Ugniažolėje rasta per dvidešimt skirtingų alkaloidų. Pagrindiniai iš jų – chelidoninas, sangvinarinas, berberinas ir cheletrinas. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad šie junginiai gali pasižymėti priešuždegiminiu, antibakteriniu ir net priešnavikinių poveikiu.

Vis dėlto svarbu pabrėžti – didžioji dalis tyrimų atlikta laboratorijose su izoliuotomis ląstelėmis. Klinikinių tyrimų, kurie patvirtintų veiksmingumą žmonėms, kol kas nepakanka. Todėl ugniažolė lieka liaudies medicinos, o ne oficialiosios farmakologijos sferoje.

Kam šis augalas netinka ir kada geriau vengti

Nors išorinis naudojimas laikomas santykinai saugiu, vidinis vartojimas kelia rimtų abejonių. Alkaloidai, kurie veikia išoriškai, patekę į organizmą gali sukelti:

• Pykinimą ir virškinimo sutrikimus
• Galvos svaigimą
• Širdies ritmo pokyčius

Griežtai nerekomenduojama vartoti nėščioms ir maitinančioms moterims, vaikams, taip pat asmenims, turintiems kepenų ar širdies problemų. Jei vartojate bet kokius receptinius vaistus – būtinai pasitarkite su gydytoju.

Išoriškai naudojant taip pat reikia atsargumo: vengti patekimo ant gleivinių, akių srities, atvirų žaizdų. Jei pastebėjote stiprų deginimą, paraudimą ar išbėrimą – nedelsiant nuplaukite vandeniu ir nutraukite naudojimą.

Praktiniai patarimai norintiems išbandyti

Jei nusprendėte pasinaudoti ugniažolės savybėmis, laikykitės kelių paprastų taisyklių:

Rinkite augalą žydėjimo metu – tada sultyse daugiausiai veikliųjų medžiagų. Lietuvoje tai paprastai gegužė–liepa.

Dirbkite su pirštinėmis – sultis ne tik dažo odą, bet ir gali sudirginti jautrią odą.

Pradėkite nuo mažų kiekių. Pirmąsias dienas tepkite tik kartą per parą ir stebėkite odos reakciją.

Būkite kantrūs. Liaudies medicina veikia lėčiau nei farmaciniai preparatai. Rezultatų tikėkitės ne anksčiau kaip po kelių savaičių reguliaraus naudojimo.

Kada kreiptis į specialistą

Nors ugniažolė turi ilgą naudojimo istoriją, ji nėra universalus vaistas. Jei odos pažeidimas nesikeičia, didėja, kraujuoja ar kitaip kelia nerimą – būtina kreiptis į dermatologą. Karpos ir papilomos kartais gali būti ne tokios nekenksmingos, kaip atrodo, todėl profesionali diagnozė visada svarbesnė už eksperimentus namuose.

Tie, kas nori giliau pasidomėti vaistiniais augalais, turėtų pasikonsultuoti su diplomuotu fitoterapeutu – jis padės įvertinti individualią situaciją ir parinkti tinkamą naudojimo būdą.