Pirmosios savaitės ir mėnesiai po rūkymo atsisakymo daugeliui tampa tikru išbandymu. Kosulys, kuris, atrodytų, turėtų mažėti, kartais net sustiprėja. Gleivės, susikaupusios per rūkymo metus, pradeda judėti, o sudirginti kvėpavimo takai reikalauja laiko atsistatyti.

Gamta siūlo pagalbininkų, galinčių palengvinti šį pereinamąjį laikotarpį. Vienas seniausių Europoje naudojamų augalų kvėpavimo sistemai palaikyti pasižymi savybėmis, kurios ramina sudirgusią gleivinę, padeda atsikosėti ir mažina bronchų uždegimą. Jį galima vartoti kaip arbatą arba įkvepiamus garus.

Kuo ypatingas šis augalas

Kalbama apie tūbę (lot. Verbascum) — aukštą, aksominiais lapais pasižymintį augalą, kuris Lietuvoje auga laukuose ir pakelėse. Liaudies medicinoje jis šimtmečiais naudotas peršalimo ligoms ir kosuliui gydyti.

Tūbės lapuose ir žieduose gausu mucilagų — gleivingų medžiagų, kurios suformuoja apsauginį sluoksnį ant sudirgusios gleivinės. Tai padeda sumažinti kosulio reflekso jautrumą ir sudaro sąlygas natūraliam epitelio atsistatymui.

Kitas svarbus komponentas — saponinai. Šie junginiai veikia kaip natūralūs ekspektorantai: jie skystina gleives ir palengvina jų pašalinimą iš kvėpavimo takų. Metusiems rūkyti tai ypač aktualu, nes organizmas bando atsikratyti per metus susikaupusių dervų ir dalelių.

Tyrimuose nustatytas ir priešuždegiminis tūbės poveikis. Verbaskozidas — vienas augale esančių junginių — slopina bronchų uždegimą, todėl mažėja dusulys ir kosulio dažnis.

Kaip paruošti arbatą namuose

Tūbės arbata ruošiama paprastai, tačiau svarbu laikytis kelių taisyklių, kad gautumėte maksimalią naudą.

Vienam puodeliui (apie 250 ml) reikės arbatinio šaukštelio džiovintų tūbės lapų arba žiedų. Užpilkite juos ką tik užvirusiu vandeniu ir uždenkite — tai svarbu, kad neliktų garuoti eteriniai aliejai.

Palikite užsiplikyti 12–15 minučių. Tai ilgiau nei įprasta arbata, tačiau būtina, kad mucilaginas tinkamai išsiskirtų.

Prieš geriant būtina kruopščiai perkoškti per tankų audinį arba kelių sluoksnių marlę. Tūbės lapai padengti smulkiais plaukeliais, kurie gali dirginti gerklę, jei pateks į gėrimą.

Rekomenduojama gerti vieną ar du puodelius per dieną — ryte, kai kosulys dažniausiai stipriausias, ir vakare prieš miegą.

Garų įkvėpimas: alternatyvus būdas

Tie, kurie nori intensyvesnio poveikio, gali išbandyti tūbės garų įkvėpimą. Šis metodas leidžia aktyvioms medžiagoms tiesiogiai pasiekti kvėpavimo takus.

Į karščiui atsparų dubenį įdėkite nedidelę saują džiovintų tūbės lapų ar žiedų. Užpilkite karštu, bet ne verdančiu vandeniu — leiskite jam minutę atvėsti po virimo.

Pasilenkite virš dubens patogiu atstumu, užsidenkite galvą rankšluosčiu ir lėtai giliai kvėpuokite. Procedūra turėtų trukti apie 8–12 minučių.

Svarbu: jei pajutote galvos svaigimą, stiprų gerklės dirginimą ar dusulį — nutraukite procedūrą. Žmonėms, turintiems jautrių kvėpavimo takų ar sergantiems astma, garų įkvėpimas gali sukelti bronchų spazmą.

Ko tikėtis ir kada kreiptis į gydytoją

Tūbė nėra stebuklingas vaistas — tai pagalbinė priemonė, palengvinanti natūralų plaučių atsigavimą. Pirmieji pokyčiai — lengvesnis atsikosėjimas ir minkštesnė gleivinė — gali pasireikšti jau per kelias dienas reguliaraus vartojimo.

Tačiau reikšmingas kvėpavimo pagerėjimas po rūkymo metimo užtrunka mėnesius, o kartais ir metus. Tūbė gali padėti šiame kelyje, bet nepakeis laiko ir kantrybės.

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote:

• švilpimą ar spaudimą krūtinėje
• kraują skreplyse
• karščiavimą
• staiga pablogėjusį dusulį
• bet kokius alerginės reakcijos požymius

Nėščios, maitinančios krūtimi moterys ir asmenys, vartojantys vaistus (ypač kraują skystinančius), prieš naudodami tūbę turėtų pasitarti su gydytoju.

Kur įsigyti ir kaip laikyti

Džiovintų tūbės lapų ir žiedų galima rasti vaistinėse, ekologinių produktų parduotuvėse ir internetinėse vaistažolių parduotuvėse. Rinkitės produktus su aiškia kilmės informacija, pageidautina ekologiškus.

Laikykite žolę sandariame inde, sausoje ir tamsioje vietoje. Tinkamai laikoma džiovinta tūbė išlaiko savybes maždaug metus.

Jei turite galimybę, tūbę galite rinkti ir patys — ji auga Lietuvoje. Tačiau svarbu tiksliai atpažinti augalą ir rinkti tik toli nuo kelių bei pramoninių zonų augančius egzempliorius. Džiovinkite pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje.