Pakeliate kavos puodelį ir pastebite – ranka šiek tiek virpa. Arba rašote ir raidės išeina nelygios. Pirmoji mintis daugeliui – gal kažkas rimto? Gal liga, apie kurią dar nežinau?
Tačiau rankų drebėjimas be jokios diagnozės yra kur kas dažnesnis reiškinys, nei daugelis mano. Ir priežastys dažniausiai tokios paprastos, kad jas lengva praleisti pro akis – arba tiesiog ignoruoti, kol jos neišnyks savaime.
Kai organizmas siunčia signalą, kurio nesuprantame
Nervų sistema yra itin jautrus mechanizmas. Ji reaguoja į viską – ką valgome, kaip miegame, kiek judame, ką jaučiame. Kai kurie šių veiksnių tiesiogiai keičia nervų laidumą ir raumenų kontrolę. Rezultatas – smulkus, kartais vos pastebimas, kartais akivaizdus rankų virpėjimas.
Svarbiausia suprasti: dažniausiai tai nėra ligos požymis. Tai organizmo būdas pranešti, kad kažkas išbalansuota. Ir dažniausiai tai galima pataisyti pačiam.
Kofeinas ir kiti stimuliantai – tylūs kaltininkai
Ryte išgerta kava, energetinis gėrimas po pietų, dar vienas puodelis vakare – daugeliui tai įprastas ritmas. Tačiau kofeinas tiesiogiai veikia nervų sistemą, didindamas neuronų jaudrumą. Kai jo susikaupia per daug, rankos pradeda virpėti.
Ypač stipriai tai pasireiškia tuščiu skrandžiu. Jei rytą gėrėte tik kavą ir nieko nevalgėte, drebulys gali būti gana ryškus. Prie jo dažnai prisideda širdies plakimas ir lengvas prakaitavimas.
Sprendimas paprastas – sumažinti kofeino kiekį ir stebėti, ar situacija keičiasi. Kartais užtenka kelių dienų, kad pamatytumėte skirtumą.
Cukraus kiekis kraujyje ir jo staigūs šuoliai
Kai ilgai nevalgote, cukraus kiekis kraujyje nukrenta. Organizmas į tai reaguoja išskirdamas adrenaliną – streso hormoną, kuris turi sukelti norą ieškoti maisto. Šalutinis šio proceso efektas – rankų drebėjimas, silpnumas, sunku susikoncentruoti.
Tai ypač būdinga žmonėms, kurie praleidžia pusryčius ar valgo nereguliairiai. Taip pat tiems, kurie vartoja daug greitų angliavandenių – cukraus kiekis greitai pakyla, paskui staigiai nukrenta, ir prasideda simptomų „kalnelis”.
Patarimas: jei pastebite, kad rankos pradeda drebėti prieš valgį – išgerkite vandens su šaukšteliu medaus arba suvalgykite vaisių. Tai greitai stabilizuos cukraus kiekį.
Miego trūkumas kaupiasi ir pasireiškia netikėtai
Viena nemigo naktis – dar nieko baisaus. Tačiau kai nuolatinis miego trūkumas tampa norma, nervų sistema pradeda „streikuoti”. Sumažėja slopinantys signalai smegenyse, padidėja jaudrumas. Rezultatas – smulkus drebulys, ypač ryškus ryte arba atliekant tikslius darbus.
Daugelis net nesusieja šių dalykų. Atrodo – miegu pakankamai, šešias valandas… Bet daugumai suaugusiųjų reikia septynių–aštuonių, ir ši valanda ar dvi skirtumas daro didelį poveikį.
Jei drebulys silpnėja savaitgaliais, kai išsimiegogate – tai aiškus signalas, kad priežastis būtent miegas.
Stresas, kurio net nepastebime
Nebūtina jaustis labai susinervinusiam, kad stresas paveiktų kūną. Lėtinis, „foninis” stresas – nuolatinis spaudimas darbe, finansiniai rūpesčiai, šeimos problemos – aktyvuoja simpatinę nervų sistemą. Ji paruošia kūną kovai arba bėgimui, net jei nei vieno, nei kito nereikia.
Vienas šio pasiruošimo požymių – padidėjęs raumenų tonusas ir smulkus drebulys. Žmonės dažnai to net nepastebi, kol kas nors neatkreipia dėmesio arba kol neprireikia atlikti tikslaus darbo.
Gilūs kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimas, net kelios minutės ramybės per dieną gali padėti sumažinti šį „foninį” stresą.
Kai trūksta konkrečių medžiagų
Organizmas – sudėtinga sistema, kuriai reikia daugybės medžiagų. Kai kurių trūkumas tiesiogiai veikia nervų ir raumenų darbą.
Magnis – vienas svarbiausių mineralų raumenų funkcijai. Jo trūkumas gali sukelti ne tik drebulį, bet ir raumenų trūkčiojimą, mėšlungį. Magnio gausu riešutuose, tamsiai žaliose daržovėse, pilno grūdo produktuose.
Geležis – būtina deguonies pernešimui. Esant jos trūkumui, jaučiamas nuovargis, silpnumas, prastėja smulkioji motorika. Tai ypač aktualu moterims ir vegetarams.
Vitaminas B12 – svarbus nervų sistemos veiklai. Jo trūkumas ilgainiui gali sukelti rimtesnius simptomus, įskaitant jutimo sutrikimus ir koordinacijos problemas. B12 randamas mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose – vegetarams būtini papildai.
Jei įtariate kurios nors medžiagos trūkumą, verta pasitikrinti kraują. Tai paprasta ir suteikia aiškų atsakymą.
Dehidratacija – dažnai nepastebima priežastis
Kai organizmui trūksta skysčių, keičiasi elektrolitų balansas. Tai tiesiogiai veikia nervų laidumą ir raumenų darbą. Drebulys dėl dehidratacijos dažnai lydi silpnumas, galvos skausmas, sunkumas susikoncentruoti.
Daugelis žmonių tiesiog negeria pakankamai vandens. Ypač tie, kurie dirba biure, kur lengva pamiršti apie gėrimą, arba tie, kurie geria daug kavos (kuri šalina skysčius).
Paprastas testas: jei šlapimas tamsus – greičiausiai geriate per mažai.
Kada vis dėlto reikia gydytojo
Dauguma rankų drebėjimo atvejų yra nepavojingi ir praeina pašalinus priežastį. Tačiau yra situacijų, kai būtina kreiptis į specialistą.
Eikite pas gydytoją, jei:
- drebulys stiprėja laikui bėgant
- dreba tik viena ranka
- drebulys nepraeina, nors pakoregavote gyvenimo būdą
- kartu jaučiate silpnumą, tirpimą, koordinacijos sutrikimus
- pasunkėjo kalba ar eisena
- drebulys trukdo atlikti kasdienius darbus
Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, neurologinį ištyrimą ir, jei reikia, papildomus tyrimus. Geriau pasitikrinti ir nurimti, nei ignoruoti signalus, kurie gali būti svarbūs.
