Beveik kiekvienas žmogus turi apgamų. Daugelis jų yra visiškai nekenksmingi ir lydi mus visą gyvenimą nekeisdami išvaizdos. Tačiau kartais šie maži odos dariniai pradeda elgtis kitaip — ir būtent tada verta sunerimti.
Odos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų, o melanoma — viena pavojingiausių jo formų. Gera žinia ta, kad anksti pastebėta melanoma yra puikiai išgydoma. Bloga žinia — daugelis žmonių nežino, į ką atkreipti dėmesį, ir praleidžia svarbius signalus.
Dermatologai sukūrė paprastą sistemą, kuri padeda atpažinti potencialiai pavojingus apgamus. Ją gali naudoti bet kas, be jokio medicininio išsilavinimo — užtenka periodiškai apžiūrėti savo odą ir žinoti, ko ieškoti.
Kodėl apgamai kartais tampa pavojingi
Apgamas — tai pigmentinių ląstelių (melanocitų) sankaupa odoje. Paprastai šios ląstelės elgiasi ramiai ir nekelia jokių problemų. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis jos gali pradėti nekontroliuojamai daugintis.
Pagrindinė rizika — ultravioletinė spinduliuotė. Saulės nudegimas, ypač vaikystėje, ir reguliarus įdegis (įskaitant soliariumą) didina tikimybę, kad apgamo ląstelės mutuos ir taps piktybinėmis.
Genetika taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Jei šeimoje buvo melanomų atvejų, rizika didesnė. Šviesiaplaukiai, mėlynakiai ir turintys daug apgamų žmonės taip pat patenka į didesnės rizikos grupę.
ABCDE taisyklė — ką reikia tikrinti
Dermatologai naudoja paprastą akronimą, kuris padeda įsiminti pagrindinius pavojaus ženklus. Kiekviena raidė reiškia vieną kriterijų.
A — asimetrija. Sveiki apgamai paprastai yra simetriški — jei juos perpjautumėte per vidurį, abi pusės būtų panašios. Jei viena apgamo pusė aiškiai skiriasi nuo kitos — tai įspėjamasis ženklas.
B — border (kraštai). Gerybinio apgamo kraštai paprastai yra lygūs ir aiškiai apibrėžti. Nelygūs, dantyti, neryškūs ar „išsilieti” kraštai kelia susirūpinimą.
C — color (spalva). Įprastas apgamas turi vienodą spalvą — rusvą, rudą ar juodą. Kai tame pačiame apgame matote kelias skirtingas spalvas ar aiškius atspalvių skirtumus — verta pasikonsultuoti.
D — diameter (skersmuo). Apgamai, didesni nei šešių milimetrų (maždaug pieštuko trintuko dydžio), nusipelno dėmesio. Tai nereiškia, kad jie būtinai pavojingi, bet turėtų būti stebimi.
E — evolution (pokytis). Bet koks pasikeitimas — dydžio, formos, spalvos, paviršiaus — yra svarbiausias ženklas. Normalūs apgamai išlieka stabilūs metų metus.
Pokyčiai, į kuriuos būtina reaguoti nedelsiant
Ne visi pakitimai vienodai svarbūs, bet kai kurie reikalauja skubios specialisto konsultacijos.
Kraujavimas — jei apgamas pradeda kraujuoti be aiškios priežasties (ne dėl subraižymo ar traumos), tai rimtas signalas.
Niežėjimas ar skausmas — sveiki apgamai paprastai nejaučiami. Nuolatinis diskomfortas, niežėjimas ar skausmas toje vietoje turėtų būti ištirtas.
Greitas augimas — jei apgamas per kelias savaites ar mėnesius pastebimai padidėja, negalima laukti.
Paviršiaus pakitimai — jei anksčiau lygus apgamas tampa šiurkštus, nelygus ar pradeda šašti — verta susirūpinti.
Naujas apgamas vyresnio amžiaus — nauji apgamai dažniausiai atsiranda vaikystėje ir jaunystėje. Naujas odos darinys po keturiasdešimties metų turėtų būti patikrintas.
Kaip teisingai tikrinti savo odą
Reguliari savitikra — paprasčiausias būdas pastebėti pakitimus anksti. Užtenka kartą per mėnesį atidžiai apžiūrėti visą kūną.
Pasirinkite gerai apšviestą vietą ir naudokite veidrodžius sunkiai matomoms vietoms — nugarai, pakaušiui, tarpupirščiams. Arba paprašykite artimo žmogaus pagalbos.
Fotografuokite — tai geriausias būdas objektyviai palyginti apgamų būklę. Kas kelis mėnesius nufotografuokite tuos, kurie kelia bent mažiausią abejonę, ir lyginkite nuotraukas.
Ypatingą dėmesį skirkite vietoms, kurios dažnai patiria saulės poveikį — veidui, ausims, kaklui, rankoms. Tačiau melanoma gali atsirasti bet kur, įskaitant vietas, kurių saulė niekada nepasiekia.
Dirginimas ir trauma — ar tai pavojinga
Daugelis žmonių nerimauja dėl apgamų, kurie nuolat trinami drabužių, papuošalų ar skutami. Ar toks dirginimas gali sukelti vėžį?
Moksliniai įrodymai nėra vienareikšmiški. Vienkartinė trauma greičiausiai nesukels problemos. Tačiau nuolatinis, pasikartojantis dirginimas gali maskuoti pakitimus arba teoriškai skatinti ląstelių pokyčius.
Jei turite apgamą vietoje, kuri nuolat traumuojama — juosmens linijoje, liemenėlės dirželio vietoje, skutimosi zonoje — verta jį parodyti dermatologui. Kartais profilaktinis pašalinimas yra geriausia išeitis.
Kada kreiptis į specialistą
Nereikia bijoti dermatologo vizito. Specialistas apžiūrės apgamus dermatoskopu — specialiu prietaisu, leidžiančiu matyti struktūras, nematomos plika akimi.
Kreipkitės, jei:
- pastebėjote bet kurį iš ABCDE požymių
- apgamas keičiasi, kraujuoja ar sukelia diskomfortą
- turite daug apgamų ir sunku juos visus sekti
- šeimoje buvo melanomų atvejų
- tiesiog norite profesionalaus įvertinimo ir ramybės
Jei dermatologas įtaria ką nors neįprasto, jis gali paimti biopsiją — mažą audinio mėginį laboratoriniam tyrimui. Tik taip galima tiksliai nustatyti, ar darinys yra gerybinis, ar piktybinis.
Ankstyvumas gelbėja gyvybes
Melanoma, pastebėta ankstyvoje stadijoje, kai pažeidimas dar paviršinis, yra beveik šimtu procentų išgydoma. Tačiau kai liga išplinta į limfmazgius ar kitus organus, prognozė dramatiškai blogėja.
Štai kodėl savitikra ir reguliarūs dermatologiniai patikrinimai yra tokie svarbūs. Tai nereikalauja daug laiko ar pastangų, bet gali išgelbėti gyvybę.
Jei skaitydami šį straipsnį prisiminėte apgamą, kuris jus neramina — nesidrovėkite ir užsiregistruokite pas dermatologą. Geriau kartą patikrinti ir nurimti, nei ilgai nerimauti arba, dar blogiau, praleisti svarbų signalą.
