Šimtas gramų jautienos — 2,6 miligramo geležies. Šimtas gramų vieno afrikiečio medžio lapų — 28 miligramai. Pirmą kartą perskaičius skaičius atrodo klaida.
Bet tai ne klaida. Tai moringa — augalas, kurį ajurvedos medicina naudoja keturis tūkstantmečius, o Lietuvoje apie jį vis dar žino vienetai. „Aš irgi buvau skeptikė,” — prisipažino mitybos specialistė Daiva. „Kol pamačiau, ką rodo tyrimai.”
Kodėl geležies joje tiek daug
Moringa oleifera — medis, evoliucionavęs atšiauriomis tropikų sąlygomis. Per plačias šaknų sistemas jis traukia mineralines medžiagas iš dirvožemio ir koncentruoja geležį fotosintetiniuose audiniuose — lapuose.
Svarbus niuansas. Moringoje esanti geležis — neheminė. Ji įsisavinama sunkiau nei gyvūninė. Bet gamta pasirūpino kompensacija — tuose pačiuose lapuose yra septynis kartus daugiau vitamino C nei apelsinuose. O vitaminas C neheminės geležies įsisavinimą pagerina drastiškai. Tai reiškia, kad organizmas gauna ir geležį, ir įrankį jai pasisavinti — vienu šaltiniu.
„Žmonės dažnai mano, kad augalinė geležis — prastas pakaitalas,” — paaiškino Daiva. „Bet kai šaltinyje natūraliai yra ir vitamino C, ir aminorūgščių — įsisavinimas tampa visai kitoks.”
Ne tik geležis
Geležies kiekis pritraukia dėmesį. Bet moringos lapuose slepiasi kur kas platesnis arsenalas.
Visos devynios nepakeičiamosios aminorūgštys — tai reta savybė augaliniame produkte. Keturis kartus daugiau vitamino A nei morkose. Tris kartus daugiau kalio nei bananuose. Kalcis, magnis, fosforas. Stiprūs antioksidantai — kvercetinas, chlorogeninė rūgštis, beta karotinas.
Šie junginiai kovoja su oksidaciniu stresu ir uždegimu. B grupės vitaminai — ypač B2, B6, folio rūgštis — palaiko energijos apykaitą ir ląstelių funkcijas. Tai ne maisto papildas. Tai visavertis maistinių medžiagų šaltinis viename lape.
Keturių tūkstančių metų patirtis
Ajurvedos tekstuose moringa aprašyta kaip vaistas nuo daugiau nei trijų šimtų negalavimų. Senovės egiptiečiai iš jos sėklų gamindavo odos tepalus ir kvepalus. Afrikos gydytojai lapus naudodavo mažakraujystei gydyti.
Ir vienas faktas, kuris stebina labiausiai. Senovės romėnai ir graikai moringos sėklų ekstraktą naudodavo vandeniui valyti. Ši praktika kai kuriuose Afrikos regionuose taikoma iki šiol.
Keturi tūkstančiai metų — tai ne reklaminė frazė. Tai tikras naudojimo laikotarpis, patvirtintas ir archeologinių, ir šiuolaikinių tyrimų.
Kaip vartoti Lietuvoje
Šviežių moringos lapų Lietuvoje rasti beveik neįmanoma — medis auga tik tropikuose. Bet džiovintų moringos miltelių galima įsigyti sveikatingumo parduotuvėse ir internetinėse platformose.
Pradėti verta nuo pusės arbatinio šaukštelio per dieną. Miltelius galima įmaišyti į kokteilį, jogurtą ar rytinę košę. Skonis švelnus, žolinis — neslopina kitų ingredientų. Renkantis — ieškoti ekologiško produkto, pakuotėje turi būti nurodyta kilmės šalis ir džiovinimo būdas.
Po savaitės kiekį galima padidinti iki vieno ar dviejų arbatinių šaukštelių. Daugiau nebūtina — tai koncentruotas produktas.
„Pirmą kartą pamačiusi tą žalią miltelį, pagalvojau — dar vienas supermaistas, kuris dulkės spintelėje,” — pridūrė Daiva. „Bet kai pacientės kraujo rodikliai po dviejų mėnesių pasikeitė — supratau, kad šitas veikia tyliai ir užtikrintai.”
Nereikia keisti viso raciono ir nereikia ieškoti egzotiškų receptų. Pakanka vieno šaukštelio ryte, prie įprasto maisto. Kartais didžiausi pokyčiai prasideda nuo pačių mažiausių žingsnių.
