Kiekvieną vasarą ta pati istorija – kaimyno agurkai milžiniški, sultingi, o mano – kažkokie vidutiniški. Laistau tiek pat, tręšiu tiek pat, saulės gauna tiek pat. Bet rezultatas – dangus ir žemė.
Ilgai galvojau, kad čia tiesiog veislės skirtumas arba kaimynui labiau sekasi. Kol vieną pavasarį nepaklausiau tiesiai – ką jis daro kitaip. Atsakymas mane nustebino, nes buvo toks paprastas ir kartu toks netikėtas.
Pasirodo, paslaptis slypi sodinimo momentu. Kaimynas į kiekvieną duobutę, prieš sodindamas agurkų daigą, įdeda vieną daiktą. Ir tas daiktas – džiovinta žuvies galva.
Kodėl žuvis veikia kaip supertrąša
Iš pradžių pagalvojau, kad tai kažkoks senas prietaras. Bet pasidomėjus paaiškėjo, kad už to slypi mokslas.
Žuvis, irdamasi dirvoje, išskiria koncentruotą azoto, fosforo ir kalio mišinį – būtent tas tris medžiagas, kurias perka sodininkai brangių trąšų pavidalu. Tik čia jos atiduodamos palaipsniui, per visą augimo sezoną.
Be to, žuvies irimas skatina naudingų dirvožemio mikroorganizmų veiklą. Jie sukuria aplinką, kurioje šaknys geriau įsisavina maistines medžiagas. Rezultatas – stipresnės šaknys, ankstyvesnis žydėjimas ir didesni vaisiai.
Sodininkai, išbandę šį metodą, teigia, kad agurkai subręsta maždaug dviem savaitėmis anksčiau ir užauga žymiai didesni nei tręšiant įprastomis trąšomis.
Kokią žuvį rinktis
Geriausiai tinka mažos jūrinės žuvys – silkė, skumbrė, strimelės. Jose daugiau omega riebalų rūgščių ir jodo, kurie papildomai skatina augimą.
Galite naudoti visas mažas žuvis arba tik galvas – poveikis panašus. Svarbiausia, kad žuvis būtų šviežia arba džiovinta, ne sūdyta ar rūkyta. Druska pakenkti dirvožemiui.
Prieš naudojant žuvį nuplaukite ir nusausinkite. Jei norite, kad greičiau irtų – supjaustykite į kelis gabalus.
Kaip teisingai užkasti
Iškaskite sodinimo duobutę gilesnę nei įprastai – maždaug 25–30 cm. Dugne padėkite žuvį ar žuvies galvą.
Svarbus žingsnis – apiberkite žuvį maltais raudonaisiais pipirais. Tai atbaidys kurmvarles, peles ir kitus kenkėjus, kurie kitaip gali atkasti jūsų „lobį”.
Ant žuvies užberkite 15–20 cm žemių sluoksnį. Tik tada sodinkite daigą. Taip šaknys neliečia žuvies tiesiogiai, bet gauna maistines medžiagas, kai ji pradeda irti.
Jei sodinate sėklas, o ne daigus – gylis tas pats. Žuvis turi būti pakankamai giliai, kad gyvūnai jos neužuostų ir neišrastų.
Ką daryti, jei perdėjote
Kartais, ypač naudojant didesnę žuvį, augalai gali gauti per daug azoto. Tai atpažinsite iš požymių: lapai tampa neįprastai tamsiai žali, auga labai vešliai, bet žiedų mažai ir vaisiai neužsimezga.
Jei pastebėjote tokius simptomus – neskubėkite panikuoti. Yra paprastas sprendimas – medienos pelenų užpilas.
Paruošimas: stiklinę kietmedžio pelenų užpilkite 10 litrų vandens, palikite parai. Tada praskieskite dar perpus ir paliekite lysves. Pelenai suriša azoto perteklių ir prideda kalio bei kalcio.
Po poros savaičių augalai turėtų normalizuotis ir pradėti aktyviai žydėti.
Ar verta išbandyti
Šis metodas nėra naujas – jį naudojo dar senovės žemdirbiai. Indėnai Amerikoje sodindavo kukurūzus su žuvimi dar prieš šimtmečius. Dabar ši praktika grįžta, nes sodininkai ieško natūralių alternatyvų cheminėms trąšoms.
Privalumai akivaizdūs: viena žuvies galva maitina augalą visą sezoną, nereikia papildomai tręšti, o rezultatai – didesni ir skanesni vaisiai.
Minusai – reikia rasti šviežios žuvies ir tinkamai apsisaugoti nuo kenkėjų. Bet jei turite galimybę gauti pigios žuvies (gal žvejojate patys ar pažįstate žvejus) – tikrai verta išbandyti.
Šiemet pats taip padariau. Kaimynas jau klausia, kokia mano paslaptis. Ratas užsidarė.
