Organizmas retai kada suserga staiga ir be jokių perspėjimų. Dažniausiai jis siunčia signalus – kartais subtilius, kartais akivaizdžius – likus savaitėms ar net mėnesiui iki rimtesnių problemų. Bėda ta, kad šiuos signalus lengva supainioti su nuovargiu, stresu ar tiesiog „blogomis dienomis”.
Kai kurie simptomai atrodo tokie kasdieniai, kad į juos tiesiog numojama ranka. Pavargau? Matyt, per mažai miegojau. Sunku užlipti laiptais? Turbūt reikia daugiau sportuoti. Vis dėlto būtent tokie „nereikšmingi” pojūčiai kartais signalizuoja apie vieną pavojingiausių būklių, kurios kasmet nusineša daugiausia gyvybių.
Kodėl šie simptomai tokie klastingi
Problema ta, kad daugelis žmonių įsivaizduoja dramatišką scenarijų – staigų skausmą, griūvimą, greitąją pagalbą. Realybėje organizmas dažnai perspėja tyliai ir palaipsniui. Simptomai atsiranda po vieną, trunka kelias dienas, tada lyg ir praeina. Žmogus nusprendžia, kad viskas gerai, ir tęsia įprastą gyvenimą.
Būtent dėl to gydytojai ragina atkreipti dėmesį į tam tikrus požymius, kurie gali rodyti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus. Ankstyvas atpažinimas gali iš esmės pakeisti baigtį.
Septyni perspėjamieji ženklai
Nuovargis, kuris nepraeina po poilsio. Tai ne įprastas pavargimas po sunkios darbo savaitės. Tai gilus, neproporcingai didelis išsekimas, kai net paprasčiausios užduotys – lipimas laiptais, trumpas pasivaikščiojimas – tampa neįveikiama kliūtimi. Jei poilsis ir atostogos nepadeda, o nuovargis tęsiasi savaites, verta susirūpinti.
Dusulys, ypač naktį. Kai žmogus pradeda busti naktį dėl oro trūkumo arba jam reikia kelių pagalvių, kad galėtų normaliai kvėpuoti, tai gali rodyti skysčių kaupimąsi plaučiuose. Dusulys, atsirandantis net esant minimaliam fiziniam krūviui, taip pat neturėtų būti ignoruojamas.
Pasikartojantis spaudimas krūtinėje. Tai nebūtinai aštrus skausmas. Dažniau tai periodiškas spaudimas, suspaudimo jausmas ar neaiškus diskomfortas, kuris gali plisti į kaklą, žandikaulį, pečius ar rankas. Tokie epizodai dažnai atsiranda fizinio krūvio ar streso metu ir praeina pailsėjus.
Svaigimas ir apsvaigimo epizodai. Jei reguliariai svaigsta galva atsistojus, fizinio krūvio metu ar be jokios akivaizdžios priežasties, tai gali rodyti nepakankamą kraujo pritekėjimą į smegenis. Ypač jei tai lydi blyškumas, prakaitavimas ar trumpalaikis sumišimas.
Kojų ir kulkšnių patinimas. Progresuojanti edema, kuri pablogėja vakare ir pagerėja po nakties poilsio, signalizuoja apie skysčių susikaupimą. Taip pat nerimą turėtų kelti staigus svorio padidėjimas – keli kilogramai per kelias dienas be jokių mitybos pokyčių.
Lėtinis kosulys su neįprastomis skreplėmis. Kosulys, kuris blogėja gulint ar naktį, gali būti ne peršalimas. Jei skreplės putotos ar rausvo atspalvio, tai gali rodyti skysčių kaupimąsi plaučiuose dėl širdies funkcijos sutrikimo.
Staigus nerimas ir širdies plakimas. Netikėtas panikos jausmas, širdies daužymasis ar slegiantis pražūties pojūtis kartais būna ne psichologinės, o fiziologinės kilmės. Organizmas taip reaguoja į deguonies trūkumą ar ritmo sutrikimus.
Kada kreiptis į gydytoją
Vienas izoliuotas simptomas nebūtinai reiškia bėdą. Vis dėlto jei pastebite kelis šių požymių derinį arba jei jie kartojasi ir stiprėja, nedelskite. Gydytojas gali atlikti paprastus tyrimus – elektrokardiogramą, kraujo tyrimus, echokardiografiją – kurie padės nustatyti, ar yra pagrindo nerimauti.
Svarbiausia nenutylėti ir neatidėlioti. Širdies ligos gydymas yra kur kas efektyvesnis, kai problema nustatoma anksti, o ne tada, kai organizmas jau nebepajėgia kompensuoti sutrikimų.
