Kalėdos daugeliui asocijuojasi su šeimos šiluma, dovanomis ir, žinoma, gausiu valgiu. Tačiau būtent šventinis stalas gali tapti rimta grėsme sveikatai – ir tai ne dėl persivalgymo ar per daug saldumynų. Gydytojai perspėja, kad viena itin dažna klaida, kurią daro beveik kiekviena šeimininkė, gali baigtis skubiu vizitu pas medikus.
Kasmet po švenčių ligoninėse padaugėja pacientų, kurie skundžiasi stipriu pilvo skausmu, viduriavimu ir vėmimu. Ir nors daugelis linkę kaltinti „kažką negero suvalgiau”, tikroji priežastis dažnai slypi ne pačiuose produktuose, o tame, kaip jie buvo tvarkomi prieš patiekiant ir po vakarienės.
Kas iš tiesų kelia didžiausią pavojų
Specialistai vieningai sutaria – labiausiai sveikatai žalinga klaida yra greitai gendančių maisto produktų palikimas kambario temperatūroje. Tai gali skambėti banaliai, tačiau būtent šis įprotis sukuria idealias sąlygas pavojingoms bakterijoms – salmonelėms ir kampilobakterijoms – daugintis eksponentiškai.
Didžiausią riziką kelia dideli kepti paukščiai, paruoštos valgyti šaltos mėsos gaminiai, rūkytos žuvys ir grietinėlės pagrindu pagaminti desertai. Pakanka vos vienos ar dviejų valandų kambario temperatūroje, kad bakterijų kiekis pasiektų pavojingą lygį.
Kodėl bufetas – tikras bakterijų veisykla
Tyrimai rodo, kad šventinis bufetas ir ilgai ant stalo palikti patiekalai yra vieni pagrindinių veiksnių, lemiančių apsinuodijimo maistu atvejų padaugėjimą po švenčių. Situacija dar pablogėja, kai maistas ruošiamas iš dalies, o paskui paliekamas ne šaldytuve, arba kai karšti patiekalai per ilgai vėsinami prieš dedant į šaldytuvą.
Dalinis maisto paruošimas, atšildymas ant virtuvės stalviršio ir vėluojamas likučių atšaldymas – visa tai sudaro sąlygas bakterijoms klestėti.
Kaip teisingai atšildyti kalakutą
Viena dažniausių klaidų – didelio paukščio atšildymas kambario temperatūroje. Gydytojai primena, kad dideli paukščiai turi būti atšildomi tik šaldytuve, kurio temperatūra neviršija 5 °C. Svarbu planuoti iš anksto: 7 kilogramų svorio kalakutui visiškai atšilti gali prireikti net keturių dienų.
Karšti maisto likučiai turėtų būti atvėsinami ne ilgiau kaip 1–2 valandas, o tada sudedami į seklius, uždengus indus ir dedami į šaldytuvą. Virtą mėsą ar žuvį rekomenduojama suvartoti per 3–4 dienas arba užšaldyti – taip produktai išliks tinkami vartoti iki šešių mėnesių.
Kryžminis užteršimas: klaidos, kurių net nepastebite
Kita rimta problema – kryžminis užteršimas. Tai nutinka, kai tie patys peiliai, pjaustymo lentelės ar indai naudojami ir žaliai paukštienai, ir jau paruoštiems produktams. Salmonelės ir kampilobakterijos taip lengvai patenka į maistą, kuris nebebus termiškai apdorojamas.
Dar viena dažna klaida – žalio kalakuto nešiojimas inde, kuris vėliau naudojamas patiekimui be išankstinio plovimo. Taip pat pavojinga palikti virtus patiekalus šalia žalios mėsos – net jei ji tik atšildoma.
Nepamirškite ir buitinių daiktų: kempinės, virtuvės rankšluosčiai ir net telefonai gali tapti mikrobų šaltiniu. Specialistai rekomenduoja juos keisti arba dezinfekuoti kasdien.
Didžiausios rizikos produktai jūsų šventiniame stale
Apibendrinus specialistų įspėjimus, didžiausią apsinuodijimo riziką kelia:
- Didelė šaldyta paukštiena, atšildyta kambario temperatūroje
- Šalta mėsa ir rūkyta žuvis, palikta ant stalo ilgiau nei dvi valandas
- Bufeto patiekalai, stovintys keturias ar daugiau valandų
- Netinkamai atvėsinti karšti likučiai
- Produktai, kurių galiojimo laikas pasibaigęs
Ką daryti, kad apsaugotumėte savo svečius
Šeimininkai turėtų iš anksto sužinoti apie svečių alergijas ir mitybos ypatumus. Didelės rizikos patiekalus – rūkytą žuvį, šaltus mėsos gaminius, grietinėlės pagrindu pagamintus desertus – verta aiškiai pažymėti.
Prieš patiekiant būtina patikrinti produktų galiojimo datas. Paruoštus valgyti produktus laikykite atskirai nuo žalių. Naudokite atskirus indus ir kruopščiai valykite darbo paviršius tarp skirtingų užduočių.
Laikydamiesi šių paprastų taisyklių, užtikrinsite, kad šventės bus ne tik skanios, bet ir saugios visiems prie stalo sėdintiems.
