Kiekviemuose namuose anksčiau augo augalas, kurį saugojo kaip šeimos turtą. Jis stovėjo ant palangės ir atrodė neįspūdingai – be gražių žiedų, be ypatingo aromato. Tačiau kai kas nors susižeisdavo, nusidegindavo ar susirgo – pirmiausia bėgdavo prie jo.
Šis augalas buvo tikra namų vaistinėlė. Močiutės žinojo dešimtis jo panaudojimo būdų – nuo odos problemų iki virškinimo sutrikimų. Ir nors šiandien turime šimtus kremų bei vaistų, daugelis specialistų pripažįsta: tas senas augalas vis dar lenkia modernias priemones.
Mėsingų lapų viduje slypi tikras gydymo arsenalas
Kalbama apie alavijų – augalą, kurį lietuviai dažnai vadina „daktaru vazonėlyje”. Jo stora, gelinė lapų masė turi savybių, kurias mokslininkai tiria iki šiol ir vis dar atranda naujų.
Senoliai nežinojo cheminės sudėties, bet puikiai suprato poveikį. Jie matė, kaip nudegimas gyja greičiau, kaip žaizda neužsikrečia, kaip oda atgauna sveiką išvaizdą. Todėl alavijas keliavo kartu su šeimomis iš namų į namus – kaip vertybė, kurią būtina turėti.
Kaip jį naudojo mūsų senoliai
Pritaikymo būdai buvo paprasti, bet efektyvūs:
- Nudegimams – nupjaudavo lapą, perskeldavo ir tepė geliu tiesiai ant pažeistos odos
- Žaizdoms ir įpjovimams – alavijo gelis dezinfekuodavo ir spartindavo gijimą
- Odos bėrimams – malšindavo niežulį ir raudonį
- Skrandžio problemoms – verdavo arbatą iš minkštimo arba vartojo nedidelį kiekį gelio
- Plaukų stiprinimui – trindavo į galvos odą prieš plovimą
- Peršalus – maišydavo su medumi ir vartojo kaip sirupą
Vienas augalas ant palangės galėjo padengti pusę šeimos sveikatos poreikių.
Ką šiuolaikinis mokslas sako apie alavijų
Mokslininkai patvirtino tai, ką senoliai žinojo intuityviai:
- Acemananas – medžiaga, skatinanti odos atsinaujinimą ir žaizdų gijimą
- Natūralūs antioksidantai – saugo ląsteles nuo pažeidimų
- Antibakterinės savybės – neleidžia žaizdoms užsikrėsti
- Drėkinamasis poveikis – gelis sulaiko drėgmę odoje geriau nei daugelis kremų
- Priešuždegiminis efektas – ramina sudirgusią ir pažeistą odą
Šiandien alavijo ekstraktą rasite brangiausiuose kremuose. Tačiau gyvas augalas ant palangės kainuoja kelis eurus ir tarnauja metų metus.
Kaip auginti ir naudoti namuose
Alavijas yra vienas nepriklausomiausių kambarinių augalų:
- Laistykite retai – kartą per 2–3 savaites, kai žemė visiškai išdžiūsta
- Statykite šviesoje – mėgsta saulę, bet auga ir pusiau pavėsyje
- Naudokite apatinį lapą – jis brandiausias ir turi daugiausiai gelio
- Laikykite nupjautą lapą šaldytuve – išlieka šviežias iki savaitės
- Tepkite gelį šviežią – taip išsaugoma daugiausia naudingų medžiagų
Vienas didelis augalas gali aprūpinti visą šeimą ištisus metus.
Ką svarbu įsiminti
Alavijas nėra stebuklas ir nepakeis gydytojo, kai to reikia. Tačiau kasdienėms smulkmenoms – nudegimui nuo orkaitės, įpjovimui, sausai odai ar smulkiam bėrimui – jis veikia puikiai ir greitai. Mūsų senoliai tai žinojo be jokių tyrimų. Gal laikas vėl pastatyti šį kuklų augalą ant palangės – ir turėti tikrą namų lobį.
